Seimo komitetas siūlo iki 2027 metų pradžios atidėti įstatymų pakeitimų, kuriais visi darbdaviai privalėtų teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, įsigaliojimą.
Už tokį siūlymą penktadienį balsavo 10 komiteto narių, vienas buvo prieš.
Dabar numatoma, kad Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisos, kuriomis įgyvendinama ES Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, įsigalios birželio 7 dieną, kitaip gali būti taikomos baudos.
Pakeitimais siūloma įpareigoti darbdavius „Sodrai“ teikti išsamius duomenis apie atlyginimus ir darbo laiką, o „Sodra“ apskaičiuotų jų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį vienodų pareigybių grupėje, fiksuotų algų atotrūkį, medianas ir kitus rodiklius.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis asko, kad „Sodra“ nebus pajėgi pasiruošti duomenų tvarkymui jau birželio pradžioje.
„Mums laiko yra per mažai. Darome viską, kad būtume pasiruošę, tačiau šiandien mes neturime jokios programinės įrangos, nes realiai teisės aktų nėra“, – penktadienį Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė E. Mikutis.
„Jeigu įstatymas birželį įsigalioja, tai yra dvi–trys savaitės programuoti ir pakeisti šimtus tūkstančių darbdavių apskaitos programas“, – pridūrė jis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė tikino, kad nauja tvarka iš verslo pareikalaus didelių žmogiškųjų išteklių – pasak jos, susitikime su „Sodra“ paaiškėjo, kad įmonės ranka turės pildyti labai daug informacijos.
„Sodra“ tikrai padarys labai didelį darbą perkeldama dalį duomenų – darbuotojo vardą, pavardę, asmens kodą, ten tikrai daug laukų bus užpildyta. (...) Buhalterijos yra visiškai automatizuotos, rankinio darbo nelabai daro, būtų labai neefektyvu, o čia reikėtų ranka. Kai pradėjome žiūrėti, kiek laiko reikės, tai yra visiškai nesuvokiami kiekiai tos informacijos, kurią reikės suvesti“, – komiteto posėdyje sakė R. Vainienė.
Seimo narys Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad įmonės negalėjo tam pasirengti, kol įstatymas nėra priimtas.
„Turėdami trejus metus ir matydami direktyvos tekstą, mūsų darbdaviai niekaip negalėjo pasiruošti tik matydami direktyvos tekstą, nes yra daug pasirinkimų nacionaliniu lygmeniu. Kol jie nėra priimti, tol darbdaviai negali pasiruošti“, – posėdyje sakė L. Kukuraitis.
Anot jo, priėmus šiuos pakeitimus ypač didelė papildoma administracinė našta guls ant mažų įmonių pečių, nes dabar jos neprivalo turėti darbo apmokėjimo sistemos.
„Nuo birželio 7 dienos, jeigu įsigaliotų, darbo apmokėjimo sistemas turėtų turėti visi darbdaviai. Iki šiol tokias sistemas turėjo turėti darbdaviai nuo 20 darbuotojų. Pagal statistiką tokių darbdavių, kurie įdarbina mažai darbuotojų, yra 360 tūkst., jie birželio septintą dieną jau turėtų būti pasitvirtinę darbo apmokėjimo sistemas“, – kalbėjo politikas.
Seimo narys teigė, kad šie pakeitimai turėjo būti priimti dar praėjusių metų pabaigoje, kad verslas ir valstybės institucijos per pusmetį galėtų pasiruošti.
„Tie trys metai, kurie buvo direktyvos pasiruošimui, kas yra šių metų birželio 7 diena, buvo netinkamai išnaudotas laikas, nenumatant bent pusės metų laikotarpio pasiruošti direktyvos įgyvendinimui. Normaliu teisėkūriniu procesu šitie sprendimai turėjo būti padaryti dar prieš Kalėdas, numatant, kad direktyva įsigyvens nuo birželio 7 dienos“, – BNS sakė L. Kukuraitis.
Anot jo, Vyriausybė įstatymo projektą Seimui pateikė tik neseniai: „Seimas yra paliktas tokiam labai skubiam svarstymui, kad spėtume su terminais iki birželio 7 dienos ir ieškotume, kaip subalansuoti darbdavių ir darbuotojų galimybes pasiruošti.“
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė siūlė iki rugsėjo pabaigos atidėti tik dalies reikalavimų įsigaliojimą, taip pat taikyti išimtį mažoms įmonėms, turinčioms iki 20 darbuotojų.
„Valstybes vertina pagal tai, ar neįgyvendina visos, ar dalies direktyvų laiku. Siūlau iš mūsų pusės, kad galėtume bent dalį (direktyvos – BNS) tikrai laiku įgyvendinti. Turime pasiūlymą, kad galėtume duomenų teikimą (...) nukelti iki rugsėjo pabaigos. Taip pat galėtume galvoti apie išimtį mažiesiems darbdaviams, tai yra tie, kurie įdarbina iki 20 darbuotojų. (...) Tai siūlytume tiesiog nusimatyti pereinamosiose nuostatose, bet kitas direktyvos nuostatas įgyvendinti laiku“, – komiteto posėdyje sakė Aušra Putk.
„Siūlome tą pasiūlymą, kad amortizuotume žalą“, – pridūrė ji.
Darbo kodekso ir įstatymų pakeitimai bus toliau svarstomi komitete kitą savaitę.
Pakeitimais „Sodra“ viešai skelbtų bent aštuonis žmones įdarbinusių darbdavių mokamą vidutinį darbo užmokestį pagal lytį.
Tuo metu fiksavus bent 5 proc. atotrūkį tarp tokį pat ar vienodos vertės darbą atliekančių vyrų ir moterų darbdaviams nepateikus objektyvių šio skirtumo priežasčių, jie privalėtų atlikti bendrą atlygio vertinimą ir ištaisyti skirtumus bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais.
Verslas taip pat privalėtų darbuotojus informuoti apie jų teisę sužinoti atlyginimų tarp tos pačios pareigybės vyrų ir moterų skirtumą.
Be to, įdarbinant būtų draudžiama klausti kandidato apie jo buvusį ar esamą atlyginimą.
Už informacijos neteikimą siūloma 460–700 eurų bauda už pirmą pažeidimą ir 700–1400 eurų – už pakartotinį, o už atlygio nustatymo pažeidimus – atitinkamai 500–1450 ir 1450–3000 eurų.
