Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas yra pasirengęs prisiimti atsakomybę už tai, kad ketvirtadienio naktį į Latvijos oro erdvę įskridę dronai nebuvo saugiai numušti. Todėl jis gerbs Saeimos (parlamento) sprendimą dėl jo atstatydinimo, kurio reikalauja kelios opozicinės partijos. Apie tai A. Sprūdas pareiškė telefonu duotame interviu Latvijos televizijos laidai „Rīta panorāma“.
„Dronai turi būti numušti – tai, pirmiausia, ginkluotųjų pajėgų vado ir mano, kaip politinio vadovo, atsakomybė“, – pabrėžė A. Sprūdas.
„Prisiimu visą atsakomybę. Todėl gerbiu opozicijos siūlymą [reikalauti atsistatydinimo] ir taip pat gerbsiu Saeimos sprendimą šioje situacijoje“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad jo ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadovybės užduotis – pagerinti gebėjimą numušti bepiločius orlaivius, kartu nepamirštant ir tokių papildomų veiksnių kaip žmonių saugumas. Pavyzdžiui, virš gyvenamųjų vietovių veiksmai būtų kitokie.
Apie tai, kad tai yra probleminis įvykis, liudija ir faktas, kad per keletą panašių atvejų praėjusiais metais Europos šalyse vienintelis kartas buvo Lenkijoje, kai įskridusį droną numušė naikintuvas.
„Šis gebėjimas [numušti dronus] niekada negali būti absoliutus nė vienoje šalyje“, – pareiškė ministras.
Dronai greičiausiai skrido iš Ukrainos
Kaip buvo pranešta anksčiau, ketvirtadienį paryčiais iš Rusijos į Latvijos oro erdvę įskrido keli dronai, iš kurių bent vienas sudužo Rėzeknėje, apgadindamas naftos saugyklą. Manoma, kad dar vienas dronas galėjo nukristi nuošalesnėje vietovėje, o trečiasis paliko Latvijos oro erdvę.
A. Sprūdo teigimu, šiuo metu pagrindinė prielaida – kad ketvirtadienio naktį į Latvijos teritoriją įskrido dronai iš Ukrainos.
„Jie [ukrainiečiai] smogia teisėtiems taikiniams šalies agresorės teritorijoje, tačiau tyrimas ir bendravimas su Ukrainos atstovais vis dar tęsiasi. Aiškūs rezultatai bus užbaigus tyrimą“, – pridūrė ministras.
Premjerė nepatenkinta
„Kažkas nutiko ne taip. Negalime sau leisti, kad tokia situacija tęstųsi“, – sakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silinia ketvirtadienį per spaudos konferenciją, kalbėdama apie oro gynybos problemas pastebint dronus, vėluojančius mobiliojo ryšio įspėjamuosius pranešimus dėl dronų ir A. Sprūdo bandymus nuraminti visuomenę dėl to, kas įvyko.
NBS naudojamos akustinės sistemos neužfiksavo atskrendančio drono, kuris galiausiai pasiekė Rėzeknės miestą ir nukrito ant tuščios degalų saugyklos. Mobiliojo ryšio perspėjimai Rėzeknės gyventojus pasiekė tik praėjus valandai po drono nukritimo.
E. Silinia ketvirtadienį sakė, kad tikisi išsamaus paaiškinimo iš A. Sprūdo, tačiau atrodo, kad per pastarąją parą šis pokalbis dar neįvyko.
„Šis pokalbis bus labai rimtas“, kai galiausiai įvyks, sakė E. Silinia, nors panašu, kad toks pokalbis įvyks tik kitos savaitės pradžioje, kai gynybos ministras grįš po trumpų atostogų, kurių jis, kaip pranešama, paprašė dėl asmeninių priežasčių.
„Noriu pasakyti Latgalos [Latvijos rytinio regiono] gyventojams, kad nepaliksiu šios situacijos tokios, kokia ji yra dabar“, – sakė premjerė, nurodydama, kad ginkluotosios pajėgos turi iš naujo įvertinti savo veiksmų taisykles dronų įskridimo atvejais.
„Gynyba yra sritis, kuriai skyrėme didelės lėšas, atimdami jas iš kitų sričių. Vis dėlto 2 mlrd. eurų biudžetas taip pat reikalauja, kad ministras geriau suprastų, ko iš jo prašoma“, – sakė E. Silinia.
Pakartotinai paklausta, ar A. Sprūdas turėtų prisiimti atsakomybę atsistatydindamas, premjerė atsakė: „Tai nėra paprasta situacija, ministrui buvo pavestos užduotys, tačiau tikrai nevertinu šios situacijos kaip geros ir patenkinamos. Jis tai žino.“
Opozicinės partijos „Latvija pirmiausia“, Nacionalinis aljansas ir „Jungtinis sąrašas“ paskelbė, kad reikalaus A. Sprūdo atsistatydinimo dėl jo gebėjimo reaguoti į incidentą su dronais. Balsavimas dėl nepasitikėjimo parlamente greičiausiai įvyktų kitą ketvirtadienį.
Galimas balsavimo laikas ir A. Sprūdo išvykimas iš šalies padidina tikimybę, kad jis atsistatydins kitos savaitės pradžioje.
