Lietuvos eksportui po dviejų mėnesių pertraukos kovą vėl augus ekonomistas sako, kad tam įtakos turi konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio įmonės stengiasi gaminti daugiau produktų, o tai lemia nerimas, kad ateityje dėl užsitęsusio karo komponentai gali brangti.
Panašių tendencijų Aleksandras Izgorodinas tikisi ir artimiausiais mėnesiais.
„Esminė priežastis, dėl ko kovo mėnesį augo eksportas, yra karas Irane ir gamyba bei eksportas avansu“, – BNS sakė „Citadele“ banko ekonomistas.
„Visoj Europoj, įskaitant ir Lietuvą, gamintojai nerimauja: pirma – dėl žaliavų brangimo, antra – dėl žaliavų stygiaus vasarą, jeigu karas Irane užsitęs ir Hormuzo sąsiauris bus uždarytas. Dėl to visoj Europoj pramonė dabar maksimaliai skatina prigaminti kuo daugiau produktų į sandėlį tam, kad jeigu žaliavos labai pabrango arba jų apskritai pritrūktų, kad tam tikrą laiką galėtų tęsti verslą įprastu režimu“, – kalbėjo analitikas.
Pasak jo, dėl to kyla ir Lietuvos pramonės nuotaikos, lūkesčiai bei komponentų gamyba.
„Lietuvos gamintojai labai padidino nuomonę apie eksporto užsakymų perspektyvas ir gamybos perspektyvas. Tai čia yra teigiamas dalykas, bet jis yra laikinas. (...) Sandėliai nėra guminiai ir aš manau, kad mes iki birželio, liepos mėnesio tikriausiai matysime labai panašias tendencijas, o tada, kai sandėliai bus pripildyti, tai tikėtina, kad ta gamyba nukris“, – aiškino A. Izgorodinas.
„Arba gali būti kitas scenarijus: kai pasibaigs karas Irane, jeigu Amerika ir Iranas pasieks susitarimą, tai atitinkamai visų kitų sektorių lūkesčiai atsigaus, o pramonės lūkesčiai nukris, kadangi įmonėms iš pradžių reikės išparduoti esamą produkciją sandėliuose ir tik tada grįžti prie įprastos gamybos“, – svarstė „Citadele“ ekonomistas.
Tuo metu importo rodikliams kovą susitraukus jis teigia, kad įtakos galėjo turėti sezoniškumas arba tai, kad įmonės galėjo „užpirkinėti“ pigiausią produkciją.
„Vienas mėnuo iš esmės nieko neparodo, aš labiau akcentuočiau tendencijas, kurios yra gamyba į sandėlį ir eksportas avansu, kadangi patys vokiečiai ir kiti irgi nori gauti įvairių komponentų avansu ir iš tų komponentų vėliau pagaminti produktus“, – teigė A. Izgorodinas.
Tuo metu sausį ir vasarį Lietuvos eksportui smukus, A. Izgorodinas teigė, kad tai paskatino Vokietijos pramonės atsigavimas. Jis taip pat teigė, kad artimiausiais mėnesiais eksportas turėtų augti.
„Vokiečių gamintojai grįžo prie savo vietinių vidinių tiekėjų ir sumažino savo interesą bendradarbiauti su pigesniais užsienio tiekėjais, kadangi jų pačių verslas atsigavo. Kitas dalykas, pakankamai lėtas euro zonos ekonomikos ciklas irgi galėjo turėti šiek tiek įtakos, nes mūsų pramonė pakankamai ilgai laikėsi ir sugebėjom kompensuoti euro zonos ekonomikos silpnumą tuo, kad mes likom konkurencingi, bet ta tendencija mus pasivijo“, – sakė analitikas.
„Mūsų modeliai, kuriuos mes turime, dar sausio pradžioje rodė, kad tai yra laikinas nuosmukis ir tikėtina, kad mes matysime didesnį atsigavimą. Aišku, dabar jis yra dėl karo Irane, bet mes kol kas nesame kažkokie pesimistai dėl mūsų eksporto, gal netgi labiau optimistai“, – kalbėjo jis.
Sausį-kovą, pernai tuo pačiu metu, Lietuvos prekių eksportas smuko 1,6 proc. (be mineralinių produktų – 0,7 proc.), o importas – 3,9 proc. (2,1 proc.).
Vien kovą prekių eksportuota 2,7 proc. daugiau nei pernai kovą ir 16,4 proc. daugiau nei vasarį (be mineralinių produktų – atitinkamai 4,3 proc. ir 14,4 proc. daugiau), o importuota – atitinkamai 2,5 proc. mažiau ir 15,5 proc. daugiau (2,1 proc. ir 24,2 proc. daugiau).
