Nekilnojamojo turto kainoms kylant sparčiau nei atlyginimams, ekspertai pripažįsta: būsto įperkamumas prastėja. Kol vieni nuosavus namus įsigyja tik su tėvų pagalba arba susitelkus kartu su antrąja puse, kiti atkerta, jog reikia tiesiog mažiau skųstis ir daugiau taupyti.
Mažiau skųstis, dirbti ir taupyti?
Socialiniame tinkle „Reddit“ interneto vartotojai diskutavo apie būsto įperkamumą Lietuvoje. Dalis jų atkreipė dėmesį, kad, net ir uždirbant vidutines ar didesnes pajamas, įsigyti nuosavus namus tampa vis sudėtingiau.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Būsto įperkamumas Lietuvoje tampa vis sudėtingesnis, ypač didmiesčiuose, nes NT kainos auga sparčiau nei atlyginimai.
- Dalis gyventojų mano, kad būstą įsigyti įmanoma tik turint didesnes pajamas, tėvų pagalbą arba antrąją pusę, o kiti siūlo ieškoti senesnės statybos ar mažesnio ploto būsto.
- Nepaisant prastėjančio įperkamumo, Lietuva išlieka viena pirmaujančių ES šalių pagal nuosavo būsto turėjimą, o tai suteikia gyventojams daugiau manevro laisvės.
„Net ir uždirbant gerokai daugiau nei vidutiniškai į rankas vienam žmogui, Vilniuje neįmanoma įpirkti kokybiško, naujos statybos, normalios kvadratūros buto“, – rašė vienas vartotojas.
Kitas socialinio tinklo vartotojas jam pritarė ir pridūrė, kad įsigyti būstą Lietuvoje realiai įmanoma tik turint antrąją pusę. Tokiu atveju finansinė našta lengviau pakeliama.
„Aš turiu būstą, bet man padėjo tėvai. Jei nepadėtų tėvai, ką reikėtų daryti? Ieškotis antrosios pusės vien tam, kad turėčiau kur gyventi?“ – retoriškai klausė internautas.
Dalis komentavusiųjų tokiu atveju siūlė svarstyti apie senesnės statybos, mažiau patrauklioje vietoje esantį būstą.
„Manau, kokybiški, naujos statybos 45–70 kv. m ploto butai nėra skirti vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms“, – teigė vienas vartotojas.
Komentatorius dalijosi, kad tik vienam kitam jo pažįstamam žmogui pavyko sukaupti būstui reikalingą kapitalą, o nemaža dalis jo aplinkos 30–40 metų žmonių sostinėje ar kituose miestuose butus yra tiesiog paveldėję.
„Kitas segmentas yra santykinai turtingi arba turtingų tėvų vaikai, kuriems gali padėti įsigyti būstą, ir tai dažnai yra gana didelės sumos“, – pastebėjo jis.
Tuo metu kiti vartotojai ragino nepamiršti, kad, pavyzdžiui, gyvenimas sostinėje neišvengiamai kainuoja daugiau. Kaip ironizavo vienas komentatorius: „Nori naudotis Vilniaus infrastruktūra, pramogomis ir uždarbio galimybėmis, bet mokėti, lyg gyventum, pavyzdžiui, Pakruojyje?“
Savo patirtimi su kitais pasidalijo ir 24-erių komentatorius, dirbti pradėjęs dar nuo 16 metų. Prieš kelerius metus jis pasiėmė paskolą ir įsigijo nedidelį butą Vilniuje. Nors įsipareigojimus bankui dar teks vykdyti ne vienus metus, gyventojas pabrėžė matantis aiškų tikslą – išmokėjęs paskolą turės nuosavą būstą, o ne mokės už nuomą.
„Visa paslaptis – mažiau skųstis, dirbti ir taupyti“, – rašė jis.
Kitas komentatorius ragino į situaciją pažvelgti objektyviai. Jo teigimu, vidutinis atlyginimas Vilniuje siekia apie 1 450 eurų į rankas, o gyvenant kukliau per mėnesį įmanoma atsidėti maždaug 300–500 eurų. Anot jo, jei pavyktų sutaupyti apie 400 eurų, per kiek daugiau nei ketverius su puse metų būtų galima sukaupti apie 22,5 tūkst. eurų pradiniam įnašui už 150 tūkst. eurų vertės būstą.
Štai kitas komentatorius pabrėžė, kad pats būsto klausimas neturėtų būti laikomas pertekliniu poreikiu. Anot jo, turėti stogą virš galvos yra bazinis, o ne „nevidutinis“ lūkestis.
„Jei gaudamas vidutinį atlyginimą žmogus negali įpirkti bent minimalius poreikius atitinkančio būsto ir tam turi badauti ar maksimaliai veržtis diržą, vadinasi, yra problema“, – apibendrino jis.
Įperkamumas prastėja
Reaguodama į kilusią diskusiją, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės docentė Viktorija Tauraitė pripažino, kad šiuo metu būsto įperkamumo situacija Lietuvoje tampa vis sudėtingesnė.
Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje vidutinė gyvenamųjų pastatų kaina išaugo 10,8 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Tuo metu vidutinis atlyginimas, gaunamas į rankas, kaip pastebi V. Tauraitė, augo lėčiau, t. y. 8,3 proc.
„Taigi, gyventojams vis sudėtingiau įsigyti būstą“, – pabrėžė VDU docentė.
Anot V. Tauraitės, nuo rugpjūčio įsigaliosiantys švelnesni skolinimosi reikalavimai pirmam būstui gali palengvinti įėjimą į rinką. Tačiau augančios kainos ir neapibrėžtumas dėl Europos Centrinio Banko palūkanų normų vis dar apsunkina pirmojo būsto pirkėjų situaciją.
„Viena iš lietuvių mėgstamų investicinių priemonių yra nekilnojamasis turtas. Jeigu tokių norinčių yra daug, tai didėja paklausa ir tarpusavio konkurencija, o pasiūla ne visada sugeba greitai prisiderinti prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Todėl viena iš šio disbalanso pasekmių gali būti augančios nekilnojamojo turto kainos“, – taip pat pastebėjo V. Tauraitė.
Pavyzdžiui, nuo 2022 m. baigtų statyti būstų skaičius Lietuvoje yra linkęs mažėti: 2022 m. – 17 tūkst. vnt.; 2023 m. – 15,4 tūkst. vnt.; 2024 m. – 14,6 tūkst. vnt.; 2025 m. (I–III ketvirčiai) – 9,3 tūkst. vnt. Tuo metu atliktų statybos darbų vertė nuosekliai auga, atkreipė dėmesį ekspertė.
„Be to, statybų kaštų (žaliavos, darbo užmokestis ir kt.) augimas taip pat yra viena iš nekilnojamojo turto kainų augimo priežasčių. Galiausiai reikėtų paminėti lūkesčius dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių, kurie taip pat neabejotinai turi įtakos paklausai“, – apibendrino V. Tauraitė.
Nekilnojamojo turto kainos auga sparčiau nei algos
Banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, remdamasi Lietuvos banko pasikartojančių sandorių duomenimis, atkreipė dėmesį, kad kovo mėnesį būstas buvo net 14,4 proc. brangesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Panašius būsto kainų augimo tempus fiksavo ir Registrų centras (13,8 proc.), „Ober-Haus“ skelbiamas būsto kainų indeksas stiebėsi 12,5 proc.
„Toks tempas jau viršija numatomas atlyginimų augimo prognozes šiemet (mes numatome, kad atlyginimų augimas sieks iki 8 proc.), tad galima teigti, kad būsto įperkamumas prastėja“, – pritarė ekonomistė.
Nors įperkamumo situaciją ir galėtų pagerinti intensyvesnė būsto pasiūla, apskritai situacija, pasak I. Genytės-Pikčienės, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, toli gražu nėra kritinė.
Pirmiausia išsiskiriame tuo, kad Lietuvoje daug gyventojų turi nuosavo nekilnojamojo turto.
„Lietuva – viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, rodiklį. Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvoje net 88,6 proc. visų vyresnių nei 18 metų gyventojų buvo būsto savininkai“, – atkreipė dėmesį I. Genytė-Pikčienė.
Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur savininkų dalis populiacijoje siekė 94,4 proc., Slovakija (94,1 proc.), Kroatija (92,3) ir Vengrija (92,2 proc.).
Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvena 75 proc. gyventojų. Priešingame ES rikiuotės gale rikiuojasi Vokietija, kurioje nuosavą būstą turi 52,7 proc. gyventojų, Danija (60,5 proc.), Austrija (62,4 proc.) ir Prancūzija (66,5 proc.).
Taigi, turėdami nekilnojamojo turto, anot ekonomistės, turime ir daugiau manevro laisvės nei vidutinis europietis, pardavę turimą būstą ar kitokius nekilnojamojo turto objektus, įsigyti naujesnį ar didesnį būstą.
„Arba pardavus garažą, sodą ar sodybą, panaudoti lėšas pradiniam įnašui būsto paskolai gauti, juk Lietuvos namų ūkių įsiskolinimo rodiklis vis dar vienas mažiausių ES“, – pastebėjo banko ekonomistė.
Vis dėlto urbanizacijos ir judėjimo į miestus tendencijos šias galimybes blogina, pabrėžė I. Genytė-Pikčienė. Dėl vidinės migracijos ir mažėjančio gyventojų skaičiaus regionuose būstas didmiesčiuose brangsta sparčiau nei atokesnėse vietovėse.
„Ten rinkos seklesnės, būsto paklausa nedidelė, nes gyventojų skaičius neauga. Taigi ir verčių disproporcijos tarp parduoto turto regione ir bandomo įpirkti didmiestyje tampa mažiau palankios“, – pabrėžė analitikė.
Perkamo būsto plotas nuosekliai mažės
„Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius tvirtino, kad situacija šiuo metu yra stabili ir palanki, ypač lyginant su daugeliu kitų ES valstybių.
„Šiuo metu vidutinė būsto kaina šalyje prilygsta maždaug 6 metų gyventojų pajamoms – tai yra vienas geriausių rezultatų istoriniame kontekste“, – LRT.lt pabrėžė E. Arnatkevičius.
Vis dėlto jis įžvelgia ryškių ženklų, kad bendras būsto įperkamumas jau galėjo pasiekti savo piką.
„Svarbu paminėti ir regioninius skirtumus. Pavyzdžiui, sostinėje situacija yra kiek labiau įtempta – Vilniuje būsto kaina jau viršija 7 metų vidutinių pajamų ribą, o štai Klaipėdoje ar Kaune įperkamumas vis dar yra itin aukštas, todėl ir susidomėjimas nekilnojamuoju turtu tuose regionuose taip pat pradeda augti“, – pastebėjo E. Arnatkevičius.
Vertindamas trumpuoju laikotarpiu, banko atstovas taip pat pripažino matantis tendenciją, kad vidutines pajamas gaunančių gyventojų perkamoji galia būsto rinkoje gali trauktis.
„Pagrindinė to priežastis – spartus nekilnojamojo turto kainų augimas, kuris šiuo metu lenkia pajamų augimo tempus. Šis atotrūkis ypač ryškus didmiesčiuose, o Vilnius šiuo atžvilgiu yra arčiausiai savotiško lūžio taško“, – teigė E. Arnatkevičius.
Apibendrindamas banko atstovas prognozuoja, kad gyventojai prisitaikys prie situacijos, todėl vidutinis įsigyjamo būsto plotas ateityje nuosekliai mažės.
„Taip pat vis daugiau pirkėjų pradės žvalgytis ir į kitus Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą, gyventojų skaičius taip pat kasmet auga Palangoje.
Būstą vis sudėtingiau įsigyti Vilniuje, tačiau gera žinia, jog Lietuva nėra labai didelė, tad pirkėjai pradeda prisiminti ir tai, kad dažnai, net neaukojant komforto, nekilnojamąjį turtą galima rinktis ir už Vilniaus ribų“, – situaciją apžvelgė E. Arnatkevičius.
Praėjusių metų trečią ketvirtį būsto įperkamumas šiek tiek pagerėjo Vilniuje ir Klaipėdoje, bet Kaune pablogėjo, skelbė „Swedbank“. Bankas prognozuoja, jog ateityje pirkti bus sunkiau, nes kainos kyla, palūkanos nebekrenta, o Vilniuje būstas išlieka sunkiausiai įperkamas tarp Baltijos sostinių.
