Į „LRT girdi“ kreipėsi uteniškių šeima, nustebusi, kad pro jų gyvenamąją vietą keleiviniai lėktuvai skrenda į Maskvą. Kokiems lėktuvams leidžiama skristi į Rusiją per Lietuvos teritoriją, o kokiems ne? LRT RADIJO laidoje „10-12“ atsako Jūratė Peciukonytė, Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vadovė, ir Tomas Montvila, „Oro navigacijos“ Operacinės veiklos departamento vadovas.
Viso pokalbio klausykite čia:
Uteniškių šeima, pastebėjusi virš jų galvų orą skrodžiantį keleivinį lėktuvą, nusprendė patikrinti skrydžio kryptį. Pasirodė, kad lėktuvas skrenda į Maskvą. Į „LRT girdi“ besikreipusi Viltė teigia, kad, patikrinusi skrydžio informaciją, suprato, jog skrydžiai Maskvos kryptimi – reguliarūs.
„Vieną vakarą, leisdami laiką su šeima, išgirdome skrendančio lėktuvo garsą, suskubome patikrinti skrydžių radaro programėlėje (angl. „Flightradar“ – LRT.lt). Nustebome, kad lėktuvas skrenda į Maskvą, ir tai ne vienkartinis skrydis, o reguliarus reisas.
Prisimename situaciją, kai į Maskvą skrendantys lėktuvai turėdavo mus apskristi ratu, – pasirodo, taip nebėra. Pasidarė smalsu“, – LRT RADIJO laidoje teigia Utenoje gyvenanti Viltė.
Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vadovė pabrėžia, kad tarptautinių sankcijų reglamentas taiko apribojimus Rusijos vykdomiems skrydžiams visoje Europos Sąjungos (ES) teritorijoje.
„Pagal reglamentą, visiems Rusijos oro vežėjams, visiems Rusijoje registruotiems orlaiviams ir visiems orlaiviams, kurie nėra registruoti Rusijoje, bet savininkas yra Rusijos fizinis ar juridinis asmuo, yra draudžiama tūpti, kilti ar skristi virš ES.
Tvarka galioja visose ES šalyse“, – sako J. Peciukonytė.
„Oro navigacijos“ Operacinės veiklos departamento vadovas priduria, kad skrydžiui vykdyti reikalingas skrydžio planas – maršrutas. Kiekvieną skrydžio maršrutą tikrina eismo kontrolę užtikrinanti „Eurocontrol“ – Europos saugios oro navigacijos organizacija, kuriai skrydžio planą privaloma pateikti likus trims valandoms iki skrydžio.
„Europoje skrydžio planas yra centralizuotai apdorojamas „Eurokontrolės“ mastu. Atskirais atvejais planą gali perduoti tiesiai mums, kaip oro navigacijos tarnybai. Prieš apdorodami informaciją, stebėdami, ar skrydžiui netaikomos sankcijos, turime dvi filtravimo sistemas.
Jei planas atkeliauja pas mus – tikriname duomenų bazę, skenuojame planą, kad galėtume įsitikinti, jog skrydžiui ar orlaiviui netaikomos sankcijos“, – įžvalgomis dalijasi T. Montvila.
Anot J. Peciukonytės, orlaiviams ir skrydžiams net sankcijų kontekste galioja išimtys, tačiau ji tikina, kad Lietuva išimčių sankcionuotų valstybių orlaiviams neteikianti.
„Pats reglamentas labai aiškiai pasako, kad sankcijos yra netaikomos avarinio tūpimo ir avarinio skrydžio virš teritorijos atvejais. Ši išimtis yra suteikiama automatiškai – be abejo, navigacijos tarnyba apie tai privalo žinoti.
Yra ir kitas aspektas. Tas pats reglamentas leidžia taikyti išimtis, paliekama teisė valstybei vertinti išimtis. Jos gali būti suteikiamos, kai yra būtinas humanitarinis skrydis, skubiais medicininiais atvejais, repatriacijos atvejais. Tačiau noriu pabrėžti, kad tokių išimčių nesame suteikę“, – tikina ji.
Jei iš Rusijos teritorijos skrendantis lėktuvas prašo suteikti avarinio nusileidimo galimybę, nusileidus lėktuvui, keleiviai turi likti oro uosto teritorijoje.
„Kiek man yra žinoma, orlaivis turi specialiai skirtą vietą, visi keleiviai privalo likti toje vietoje, kol nebus išspręsta, kaip toliau saugiai tęsti skrydį“, – priduria J. Peciukonytė.
