Seimo narė konservatorė Gintarė Skaistė siūlo investicinę sąskaitą taikyti ir investicijoms į startuolius, remti juos mokesčių lengvatomis bei mažinti teisinį neapibrėžtumą investuotojams.
Opozicinė Konservatorių partija siūlo investicinę sąskaitą taikyti ir investicijoms į startuolius, remti juos mokesčių lengvatomis bei mažinti teisinį neapibrėžtumą investuotojams.
Pasak iniciatyvos autorės Seimo narės konservatorės Gintarės Skaistės, tai didintų naujų startuolių skaičių ir sparčiau augintų ekosistemą. Ji ketina parengti pataisas ir teikti jas Seimui.
G. Skaistė sako neskaičiavusi, kiek tokios lengvatos kainuotų biudžetui, tačiau, anot jos, tai neturėtų sukurti papildomos naštos biudžetui.
„Galimai tokių investicijų išvis nebūtų, jei nesiūlomos lengvatos. Tikėtina, kad atsiradus galimybei investuoti daugiau, tokių investicijų atsirastų daugiau ir jų kuriama grąža biudžetui bet kokiu atveju būtų didesnė“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė parlamentarė.
„Tai būtų vienas papildomas instrumentas, į kurį galima investuoti ir galimai tiesiog būtų investuojama ne į tarptautinius įvairius fondus, bet pasirenkamas būtent startuolis, kuris, tikėtina, augimo potencialą ir grąžą Lietuvos ekonomikai turi gerokai didesnę“, – kalbėjo ji.
G. Skaistė siūlo sudaryti sąlygas per investicinę sąskaitą investuoti į nelistinguojamus startuolius – jaunas, iki trejų metų veikiančias inovatyvias įmones, o mokesčiai būtų mokami tik realizavus investicijų grąžą.
„Sukurtas puikus instrumentas – investicinė sąskaita, kuri leidžia rizikas susimažinti – jeigu turi nuostolį, gali jį padengti pelnu, kurį turėsi vėliau. Tačiau šiame instrumente šiuo metu negalima investuoti į startuolius, galima investuoti tik į listinguojamas įmones. Todėl siūlome, kad atsirastų specialus sąrašas startuolių, kurį administruotų Inovacijų agentūra, ir tokiu atveju atsirastų ne tik galimybė investuoti per investicinę sąskaitą į startuolius, bet taip pat atsirastų aiškumas visiems investuotojams, kurie nori investuoti į startuolius, žinoti, kad ten tikrai yra startuolis ir tos investicijos atitiks reikalavimus, kurie yra numatyti įstatymuose“, – aiškino buvusi finansų ministrė.
Be to, konservatoriai siūlo įvesti tikslinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą investicijoms į jaunus ir inovatyvius startuolius, kuri verslo angelams leistų susigrąžinti iki 25 proc. investuotos sumos – iki 25 tūkst. eurų per metus, o tokias investicijas reikėtų išlaikyti bent trejus metus.
G. Skaistė pripažįsta, kad nustatant saugiklius tokiomis sąlygomis galima būtų investuoti ribotą sumą: „Maksimali vienos įmonės investicijų suma – 200 tūkst. eurų per metus“.
„Tokia lengvata galėtų kainuoti apie vieną ar pusantro milijono eurų per metus, tačiau jos kuriama vertė tikrai, manau, būtų gerokai didesnė“, – pridūrė G. Skaistė.
G. Skaistė, be to, siūlo numatyti aiškesnį pelno mokesčio lengvatos taikymą, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo.
„Siūlome, kad šiek tiek būtų aiškiau traktuojami susiję asmenys, nes paprastai tam, kad būtų investuojama į naują rizikingą įmonę, yra sukuriama speciali įmonė ir pagal dabartinį traktavimą tie asmenys, kurie investuoja per specialią įmonę vėliau į tam tikrą verslą, jie jau tampa susijusiais asmenimis, kuriems ta lengvata nebetaikoma ir taip išeina, kad tiesiog jų investicijų grąža yra apmokestinama du kartus, ko išties neturėtų būti – turėtų būti apmokestinama tik fizinio asmens lygmeniu, bet ne įmonės“, – kalbėjo parlamentarė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Inovacijų ir ekonomikos skatinimo grupės vadovas Ignas Žilinskas pabrėžė, kad kai kurie startuoliai jau išaugo iki visame pasaulyje žinomų prekių ženklų.
„Turime tarptautinių prekės ženklų, kaip „Tesonet“, „Vinted“, kurie žinomi visame pasaulyje. „NordVPN“ reklamuoja podcast'uose“, – kalbėjo I. Žilinskas.
G. Skaistės skaičiavimais, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos startuolių vertė padidėjo nuo 419 mln. iki 16 mlrd. eurų, o vien 2024 metais startuoliai sumokėjo apie 477 mln. eurų mokesčių.
Pasak partijos vadovo Lauryno Kasčiūno, startuolių sektoriuje dirba apie 20 tūkst. specialistų, kurių atlyginimai yra nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst. eurų – dukart didesni negu vidutiniškai.
Parlamentaro teigimu, kai startuoliai pradeda veiklą, jie „į aukštesnes fazes kyla pakankamai sėkmingai“ – Lietuva jokiais kriterijais neatsilieka nuo ES vidurkio. Tačiau, anot L. Kasčiūno, sunkumų kyla, kai į rinką norima įeiti „ankstyvojoje fazėje“.
„Čia mes turime dėti daugiau pastangų. Būtent tos ankstyvos fazės stimuliavimas, skatinimas ir yra ta vieta, kur gali valstybė prisidėti“, – teigė jis.
Partijos inovacijų ir ekonomikos skatinimo grupės narys Darius Sakalauskas sako, kad mažėjant ankstyvosios stadijos investicijų tiek startuolių sandorių, tiek rizikos kapitalo investicijų ir toliau mažės.
„Praėjusių metų duomenimis, net krito verslo angelų investicijos į jaunas įmones, į startuolius ir tai yra tam tikras ženklas tiek dėl kapitalo prieinamumo, bet kartu ir tų pačių naujų komandų kūrimosi problemos“, – aiškino D. Sakalauskas.
