Aiškėja daugiau detalių, kaip Marijampolės mokykloje antradienio rytą, dar prieš pamokas, įvyko incidentas, per kurį 17-metis moksleivis aštriu daiktu, galbūt peiliu, sužalojo tris mokinius. Visiems sužalotiesiems prireikė medikų pagalbos, kaip ir galimai smurtavusiam jaunuoliui. Gimnazijoje buvo nutrauktas ugdymo procesas. Psichologė sako, kad suaugusiųjų reikalas pamatyti, kada vaikui, paaugliui sunku, o valstybei reikia aiškintis, kaip nepražiūrėti gresiančio emocinio sprogimo.
Galimai smurtavęs vaikinas mokosi dešimtoje klasėje, Vaiko teisių tarnybai jis iki šiol nebuvo žinomas.
Kaip pasakojo LRT RADIJO žurnalistas Dominykas Rimaitis, mergaitėms sužalotos rankos ir nugara, dvyliktokui vaikinui durta į rankas, jis iš ligoninės išleistas. Pavojus sužalotiesiems negresia.
„Buvau mokykloje, sako, kad atbėgo berniukas ar vyras, sakė, kad su peiliu, liepė bėgti į viršų. Paskui liepė bėgti į apačią, evakuotis. (…) Sakė, kad jam kažkas yra, kažkokių sveikatos problemų.
Su draugėmis planavome eiti į viršų ir slėptis tualete, bet paskui liepė greitai bėgti į lauką. Taip ir padarėme. Pradėjau drebėti, buvo baisu. Matydavau jį su ausinėmis, būdavo labai tylus, neturėdavo jokių draugų, bet, kiek žinau, yra sakęs per pamokas, kad „aš jus padursiu vieną kartą“, – kalbėjo Sūduvos gimnazijos mokinė.
Viešojoje erdvėje pasakojama, kad vaikinas į mokyklą antradienį atėjo dėvėdamas kaukę, į mokyklą atsinešė kolonėlę, garsiai leido muziką, koridoriais vaikščiojo išsitraukęs peilį, atvykus policijai slėpėsi, pareigūnai išsivedė jį surakintą antrankiais.
Psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė LRT RADIJUI sakė pirmiausia šitoje situacijoje matanti vaiką, kurio vidiniame pasaulyje kažkas vyksta.
Pasak jos, bet koks vaikų elgesys – agresija, smurto priepuolis – turi aiškias vidines priežastis, kurių suaugusieji nesugebėjo pamatyti, o pamatė tik tada, kai jos prasprogo. O bet koks sprogimas yra labai skaudus, paveikia visą bendruomenę, jai reikia pagalbos – ir nukentėjusiems vaikams, ir visa tai stebėjusiems, ir pačiam vaikinui, pabrėžė specialistė.
„Čia mūsų, suaugusiųjų, reikalas pamatyti, kada vaikams ir paaugliams yra sunku ir kada jie gali kažkokiu elgesiu „išveikti“ tuos sunkumus“, – LRT RADIJUI sakė psichologė.
Anot jos, svarbu, kad bendradarbiautų visi suaugusieji, kurie supa vaiką.
„Svarbu pamatyti, kad bet koks elgesys yra tam tikras signalas apie reikalingą pagalbą vaikui, paaugliui. Svarbu pabandyti suprasti, kur mes pražiūrime vaikus, kad jie prasprogsta“, – kalbėjo psichologė.
Be to, pasak jos, svarbu domėtis ir tuo, kuo paaugliai domisi medijose, ar ten nėra smurtinės informacijos.
„Norėtųsi, kad nueitume ne kaltinimo, o supratimo ir gilinimosi keliu“, – sakė psichologė.
„Daug svarbesnė dalis, kad mes nematome ir nesuprantame iki galo, kokią emocinę kuprinę į mokyklą atsineša vaikas“, – kalbėjo J. S. Jasiulionė.
Ji ragino per šį atvejį perprasti, ką tokiais atvejais turime daryti, ko turime imtis kaip valstybė.
Smurtas tarp mokinių – vis dažnėjanti problema, dėl jo pranešimų sulaukia ir vaiko teisių gynėjai.
„Smurtinių situacijų tarp vaikų vis dažniau būna mokyklos aplinkoje, tad reaguojant į skaudžius atvejus, kurių pagrindiniai iniciatoriai ir dalyviai yra mokiniai, svarbu susitelkti visiems žmonėms, esantiems arčiausiai vaikų: tėvams, mokytojams ir specialistams, dirbantiems vaiko gerovės srityje“, – sakė Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Judita Matulevičienė.
