Naftos kainos kyla jau septintą dieną iš eilės – „Brent“ naftos barelio kaina antradienį peržengė 110 dolerių lygį.
Hormuzo sąsiauris išlieka iš esmės uždarytas laivybai, ir nors diplomatiniai procesai tęsiasi, situacijos sprendimas šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamas. Pranešama, kad Iranas pasiūlė JAV atidaryti sąsiaurį, tačiau mainais reikalauja nutraukti JAV vykdomą Irano uostų blokadą bei suteikti Iranui Hormuzo sąsiaurio kontrolę. Tuo tarpu klausimą dėl branduolinės programos norima nukelti vėlesniam derybų etapui ateityje. JAV šiuo metu svarsto Irano pasiūlymą, o rinkos laukia, kokia bus D. Trumpo reakcija, kuris iki šiol kaip pagrindinę raudonąją liniją derybose įvardydavo tai, kad Iranas niekada negali turėti atominio ginklo.
Likusiame pasaulyje didėja nepasitenkinimas neigiamu karo poveikiu ekonomikai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas vakar pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „pažemintos“ Irano vadovų, ir paragino kuo greičiau užbaigti konfliktą. Toks pareiškimas panašu, kad atspindi daugelio Europos vadovų nuotaikas, tačiau vargu ar padės gerinti ir taip įtemptus transatlantinius santykius.
Nepaisant geopolitinio nestabilumo ir aukštų energijos kainų, atsinaujinęs dirbtinio intelekto investavimo naratyvas bei stiprūs ketvirčio rezultatai iškėlė JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos akcijų rinkas į naujas rekordines aukštumas. Šios savaitės penkių iš septynių „Nuostabiojo septyneto“ bendrovių skelbiami ketvirčio rezultatai („Meta“, „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“ – trečiadienį, „Apple“ – ketvirtadienį) veikiausiai bus lemiamas veiksnys apsprendžiantis, ar akcijų kainų kilimo tendencija rinkose išsilaikys.
JAV akcijų biržos vakar pajudėjo nedaug – NASDAQ indeksas paaugo 0,2 proc., o S&P 500 – 0,12 procento. Prie indeksų augimo labiausiai prisidėjo informacinių technologijų sektorius (+1,5 proc.), kuriame stipriu rezultatu išsiskyrė „Nvidia“, pašokusi 4 proc. ir pakilusi į naują rekordinį lygį. Įmonės kapitalizacija šiuo metu siekia net 5,25 trilijono JAV dolerių. Bendrai puslaidininkių įmonės pastarosiomis savaitėmis demonstruoja įspūdingą akcijų kainų augimo tempą – „Philadelphia Semiconductor“ indeksas nuo kovo pabaigoje pasiekto žemiausio taško jau yra pašokęs beveik 50 procentų. Ir nors biržų ralis tęsiasi, jis išlieka gana stipriai koncentruotas technologijų bendrovėse. Tuo tarpu kituose sektoriuose optimizmo yra gerokai mažiau, atspindint galimas ekonomikos augimo lėtėjimo rizikas dėl karo Irane.
Europos akcijų biržose antradienį dominavo raudona spalva. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,3 procento, tempiamas žemyn informacinių technologijų (-1,5 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1,4 proc.) sektorių – tai ryškus skirtumas nuo JAV biržų, kuriose šie sektoriai veda ralį pirmyn. Vokietijos DAX traukėsi 0,19 proc., o Prancūzijos CAC – 0,19 procento. Tuo tarpu Italijos FTSE MIB ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai augo atitinkamai 0,04 ir 0,16 procento.
Japonijos centrinis bankas šį rytą pagrindinę palūkanų normą paliko nepakeistą – 0,75 proc. lygyje. Tačiau sprendimas nebuvo vieningas – 3 iš 9 komiteto narių balsavo už tai, kad palūkanos būtų padidintos. Rinkos tai priėmė kaip griežtesnės pinigų politikos ženklą, signalizuojantį, kad palūkanos gali būti keliamos jau kito posėdžio metu – tokiam scenarijui rinka šiuo metu teikia apie 70 proc. tikimybę. Japonijos bankas taip pat paskelbė atnaujintas makroekonomines prognozes, kuriose aiškiai matomas neigiamas karo Irane poveikis. Lyginant su sausio mėnesiu, BVP augimo prognozė sumažinta nuo 1 proc. iki 0,5 proc., o infliacijos prognozė padidinta nuo 1,9 proc. iki 2,8 procento. Bendrai makroekonominių rodiklių dinamika rodo stagfliacijos riziką – scenarijų, kuris tęsiantis karui būtų vis labiau tikėtinas ir Europoje.
