Statistikams skelbiant, kad balandį išankstinė mėnesio infliacija siekė 0,7 proc., o metinė – 4,9 proc., ekonomistai sako, kad tam daugiausiai įtakos turėjo degalų kainų augimas, taip pat pabrangęs centralizuotas šildymas, tuo metu iš antros pensijų pakopos atsiimtos ir vartojimui išleistos lėšos infliacijos smarkiai nepadidino.
„Iš esmės ta mėnesinė infliacija yra didesnė daugiausia dėl to, kad degalai pabrango balandžio mėnesį. Nepaisant to, kad turėjome dyzelino akcizo sumažinimą, kad ir antroje pusėje kainos šiek tiek pakrito, bet vis tiek tas mėnesio vidurkis išliko didesnis lyginant su kovu“, – BNS teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, benzinas per mėnesį brango 5 proc., o dyzelinas – beveik 7 proc., o tai reiškia, kad degalai mėnesio infliaciją padidino beveik 0,4 proc. punkto.
„Atmetus degalų kainų infliaciją mes turėtume panašų lygį, koks buvo pernai ar užpernai balandį. Tai rodo, kad iš kitų šaltinių didesnės infliacijos kol kas nebuvo“, – sakė T. Povilauskas.
Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad infliaciją augino šilumos energiją vartotojams branginusi šalta žiema, tačiau ji sutinka, kad kol kas pagrindinę įtaką kainų kilimui daro brangstantys degalai.
„Jau reikia pratintis prie to, kad turėsime tokius kylančius infliacijos skaičius (...). Kuomet patiria pasaulis energetikos nešėjų šoką, jis nuvilnija plačiai per pridėtinės vertės grandines ir paveikia tiek prekes, tiek paslaugas“, – BNS sakė ekonomistė.
„Dyzelinas, benzinas – jų kainos kilo ypatingai stipriai ir atitinkamai stumtelėjo infliaciją aukštyn“, – pridūrė analitikė.
T. Povilauskas pastebėjo, kad maisto kainų infliacija nespartėja – balandį kainos iš esmės nedidėjo. Be to, šiek tiek pigo šiluma ir elektra, nes keičiasi sezonas.
„Didysis klausimas – kaip keitėsi buitinės įrangos, telekomunikacijų įrangos kainos. Aišku, gal dar kiek per anksti kalbėti apie tą įtaką, nes tie pinigai (iš antros pensijų pakopos – BNS) pradėjo lietis balandžio viduryje. Faktas, kad ten infliacijos irgi nebuvo. Šitoje vietoje turbūt labiau konkuravo prekybininkai per didesnius pardavimų kiekius, o ne per kainų didinimą“, – aiškino T. Povilauskas.
Jo vertinimu, lėšų atsiėmimo iš pensijų fondų poveikis infliacijai labiau galėtų matytis gegužę, nors pagrindinę įtaką ir toliau darys degalų kaina.
„Hormuzo sąsiauris vis dar uždarytas. Jei jis neatsidarys, tikėtina, kad degalų kainos ir toliau judės į viršų. Tai yra pagrindinis faktorius, galintis pajudinti kainas“, – sakė SEB ekonomistas.
„Istoriškai gegužė yra mėnuo, kai infliacija būna minimali, arti nulio. Mes turėsime didesnį skaičių negu nulis, bet manau, kad didesni pokyčiai per maistą ar kitų prekių kainas labiau matysis antroje metų pusėje“, – teigė . Povilauskas.
Metinė infliacija viršys 5 proc.
T. Povilausko vertinimu, gegužę infliacija gali būti mažesnė nei 0,7 proc., jei nebus ryškių pokyčių degalų rinkoje. Tuo metu metinė infliacija, pasak jo, viršys 5 procentus.
Anot I. Genytės-Pikčienės, tolesnė infliacijos kreivė priklausys nuo to konflikto Artimuosiuose Rytuose trukmės, tačiau jau dabar jo padarytas poveikis jausis visus likusius metus.
„Reiktų pastebėti, kad Persijos įlankos blokados poveikis nėra momentinis. Jo įtakos šleifas vilksis visus šiuos metus ir palaipsniui pirmiausia, matyt, tą pajausime per transportavimo paslaugų kainų kilimą, tam tikrų prekių aukštesnes kainas, vėliau energetikos nešėjų kainų šokas įsigrauš ir į maisto žaliavų, žaliavų rinkas“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, ilgainiui kils ne tik degalų, bet ir trąšų kainos, todėl „rudeniop stebėsime aukštesnius infliacijos dydžius įvairiose prekių ir paslaugų kategorijose.“
„Artea“ ekonomistė sako, jog sunku prognozuoti tolesnę infliacijos dinamiką, nes dėl karo Artimuosiuose Rytuose „vis dar gyvename scenarijų režime“, tačiau Hormuzo sąsiaurio blokados pasekmės bus jaučiamos toliau.
„Reikia taupiai ir atsargiai jau kalbant iš namų ūkių taško vertintis šių metų išlaidas ir nusiteikti, kad tas ruduo infliacijos prasme bus nedėkingas“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
