Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų iki 2035 metų turėtų iškilti du maždaug pusę šalies elektros energijos poreikio užtikrinsiantys jūrinio vėjo parkai. Tačiau valstybės remiamo parko konkursas sulaukė tik vieno dalyvio ir neįvyko, o jau pradėtame komerciniame projekte daug klausimų kelia jo ekonominis gyvybingumas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuva iki 2035 metų turėtų pastatyti du vėjo parkus jūroje, tačiau nė vienas projektas nevyksta sklandžiai.
- Komercinis „Ignitis grupės“ vystomas projektas jau pradėtas, tačiau Valstybės kontrolė nustatė rizikų dėl jo atsiperkamumo ir įgyvendinimo terminų.
- Tuo metu konkursas vėjo parką jūroje vystyti su valstybės parama net neįvyko, nes jame dalyvavo tik viena bendrovė – ta pati „Ignitis grupė“.
- Šalies energetinę nepriklausomybę užtikrinti turintys projektai sulaukia politikų dėmesio. Dalis jų nori keisti „Ignitis grupės“ valdymą.
Pirmąjį, „Curonian Nord“ pavadinimą turintį, vėjo elektrinių parką vystanti „Ignitis renewables“ po Valstybės kontrolės atlikto audito įsipareigojo iki 2026 m. birželio 30 d. atlikti projekto analizę ir jo įgyvendinimo scenarijus pateikti Energetikos bei Finansų ministerijoms.
Valstybės valdomai „Ignitis grupei“ priklausančios bendrovės atstovai sako, kad šiuo metu jų pagrindinis tikslas yra 2027 metais turėti parko statybos leidimą.
„Kai turėsime statybos leidimą ir matysime visus duomenis apie situaciją rinkoje, tada bus galima pasakyti, kaip, kada ir kokia forma tas projektas atsiras“, – sakė „Ignitis renewables“ valdybos pirmininkas Jonas Rimavičius.
Projekto ateičiai gali būti svarbu tai, kad kitų metų vasario 18 dieną baigiasi antroji jį pradėjusio „Ignitis grupės“ vadovo ir valdybos pirmininko Dariaus Maikštėno kadencija. D. Maikštėnas „Ignitis grupei“ vadovauja nuo 2018 metų, bet kadencijų ribojimo šiose pareigose nėra.
Savo pirmininką bendrovės valdyba išsirenka pati. Tuo metu jos narius paskirs šiemet spalį atsinaujinusi „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba. Iki 2029 metų joje turėtų dirbti trys didžiausios akcininkės Finansų ministerijos atrinkti valstybės tarnautojai ir šeši nepriklausomi nariai.
Seime svarstant Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitą vėl pasigirdo balsų, kad „Ignitis grupės“ valdyboje ir stebėtojų taryboje daugumą turėtų sudaryti valstybės atstovai, o ne nepriklausomi nariai.
„Valstybė prarado tiesioginius svertus laiku sustabdyti rizikingus sandorius tiek priežiūros stebėtojų tarybos, tiek valdymo valdybos lygmeniu“, – teigė parlamento Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas „aušrietis“ Aidas Gedvilas.
Taip pat skaitykite
Neigiamos naujienos – viena po kitos
Jūrinio vėjo projektams praėjęs ruduo gerų žinių neturėjo. Spalio 8 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė, kad antrasis jūrinio vėjo konkursas laikomas neįvykusiu, nes jame sudalyvavo vienintelė „Ignitis grupė“.
Pagal konkurso taisykles potencialus vystytojas turėjo pateikti vystymo mokestį arba prašyti paramos pagal dvišalę sutartį dėl skirtumo, kurio dydis svyruoja tarp 75,45 euro ir 125,74 euro už megavatvalandę (MWh).
Savo pranešime „Ignitis grupė“ taip pat priminė, kad jos strateginis prioritetas yra padidinti savo žaliuosius pajėgumus nuo 1,4 gigavato (GW) 2024 metais iki 4–5 GW 2030 metais. Šiuo metu jos žaliųjų pajėgumų instaliuota galia siekia 2,1 GW.
Ar antrojo, su valstybės parama vystomo, jūrinio vėjo parko konkursas bus skelbiamas pakartotinai – dar neaišku.
„Antrasis parkas teiktų naudą jau visai rinkai, o ne tik pramonei ar didiesiems vartotojams. Antrojo parko atsiradimas galėtų ir turėtų daryti įtaką elektros kainų mažinimui. Mes viziją ir potencialą papildomam parkui matome, bet, kokie bus sprendimai, koks finansavimo modelis, kokia procedūra išrenkant konkurso laimėtoją – pasakyti dar anksti“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.
Spalio 10 dieną „Ignitis grupė“ pranešė, kad jos partnerė „Ocean Winds“ oficialiai pasitraukė iš „Curonian Nord“ projekto. Kaip paaiškėjo po Valstybės kontrolės audito, tokią galimybę ši tarptautinė bendrovė buvo užsitikrinusi dar 2023 metais, dar prieš paskelbiant konkurso laimėtoją.
D. Maikštėnas aiškino, kad yra įvairių priežasčių, kodėl tarptautiniai investuotojai pasitraukia arba vengia Lietuvos.
„Kai kurios yra globalios – jūrinės energetikos iššūkiai, kai didieji vystytojai atranda vyriausybių ir valstybių, kurios teikia galimybes jiems uždirbti daug didesnius pelnus. Jie neturi strateginio įsipareigojimo šiam regionui ir pasikeitus ekonomikai labai lengvai priima sprendimus išeiti ir palikti tas šalis vienas.
Lietuva turi didžiulį turtą „Ignitis grupės“ formoje ir jos komandą – mes lengvam vėjui papūtus nesitraukiame iš šito regiono. Kiek partnerio sprendimui pasitraukti turėjo šio projekto politikavimas ir įvairios keistos diskusijos – vertinti negaliu. (...) Perdėtas šio projekto politizavimas nepadėjo“, – lapkritį Seimo Audito komiteto posėdyje sakė jis.
VERT iki šių metų pabaigos turi įvertinti, ar po „Ocean Winds“ pasitraukimo projektą įgyvendinanti bendrovė vis dar vykdo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas sąlygas.
„Ignitis grupės“ vadovas nurodė, kad „Ocean Winds“ už akcijų dalį projekto įmonėje „Offshore wind farm 1“ buvo sumokėta nominali vertė – 500 eurų.
„O už jų de facto atliktus darbus buvo sumokėta 900 tūkst. eurų“, – pridūrė jis.
Šiuo klausimu Seime buvo kilę neaiškumų, nes valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė užsiminė, jog „Ocean Winds“ indėlis į projektą buvo tik 3 valandos darbo.
„Ignitis renewables“ valdybos pirmininkas J. Rimavičius vėliau patikslino, kad minimos 3 val. darbo buvo jau laimėjus konkursą. „900 tūkst. eurų sumokėta už sąnaudas, 7 tūkst. darbo valandų“, – nurodė jis.
Iki šios dienos „Ignitis grupė” į „Curonian Nord“ iš viso yra investavusi 60,3 mln. eurų. Iš jų 20 mln. eurų buvo mokestis laimėtame konkurse, o likusios lėšos išleistos įvairiems tyrimams, studijoms, darbo užmokesčiui ir pan.
Ar atsipirks?
Kaip nustatė Valstybės kontrolė, „Curonian Nord“ kaina dėl rinkos pokyčių šiuo metu yra išaugusi 27 proc., o prognozuojama grąža sumažėjusi beveik 40 proc.
„Per dvejus metus planuojama projekto kaina dėl konstrukcijų ir įrangos brangimo išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų. Auditas rodo, kad bendrovė nepakankamai įvertino būsimus rinkos pokyčius ir skaičiuojama projekto investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc. (nuo 6,74 iki 3,95 proc.), palyginti su buvusia 2023 metais, ir neatitinka įmonės siektinos grąžos lygio. Tai reiškia, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis projektas per daug rizikingas ir gali nesugeneruoti pakankamai pajamų padengti projekto kainą“, – pastebima ataskaitoje.
Kaip komentavo D. Maikštėnas, pirmasis jūrinio vėjo parkas yra visiškai komercinis projektas.
„Jame nėra naudojama valstybės parama, nėra naudojami elektros vartotojų, mokesčių mokėtojų pinigai. Jo investicijos nėra įskaičiuojamos į elektros tarifą. Nepaisant to, tai yra labai svarbus strateginis projektas. Mes jį vykdome remdamiesi mūsų didžiojo akcininko lūkesčių raštu. Jo paskirtis, į Lietuvą ateinant didelės apimties pramonės, karinėms investicijoms, duomenų centrams ir ateityje išaugus elektros vartojimui, kad greitai nesukiltų didmeninės elektros kainos.
Tokį projektą vystant, kadangi jis yra kompleksiškas ir pirmą kartą Lietuvoje daromas, labai svarbu, kad tai būtų vykdoma atsižvelgiant į tarptautines praktikas. Todėl grupė sukūrė didelę kvalifikuotą kelių dešimčių tarptautinių ekspertų komandą, kurie turi patirtį tokių projektų vystyme. Taip, tarptautinėje jūrinių parkų industrijoje kyla iššūkių. Kyla kainos, yra vertės grandinių iššūkių. Apie tai mes informavome dar metų pradžioje“, – aiškino jis.
Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys sutiko, kad šiandien projekto „ekonomika yra prasta“, tačiau pridūrė, jog situacija gali dinamiškai pasikeisti.
„Šiandien vėjo energetikos konkursai praktiškai nebevyksta, nes bankai nebefinansuoja šių projektų. Prognozuojama, kad ateityje įranga pigs, o tada atsiperkamumas didės.
Tačiau elektros vartojimo rinkoje matome sparčią duomenų centrų, skirtų dirbtiniam intelektui, plėtrą. Girdžiu ir Lietuvoje apie investuotojus, ieškančius duomenų centrams ne tik vietos, bet ir elektros energijos. Šiuo metu daryti išvadas, kad projektas yra neekonomiškas, yra neteisinga. Turime projekto nestabdyti“, – ragino jis.
Savo ruožtu atsinaujinančios energetikos įmonės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius aiškino, kad jūrinis vėjas Lietuvai yra brangi iliuzija, o ne racionalus sprendimas.
„Jūrinio vėjo planai atsirado remiantis pernelyg optimistinėmis prielaidomis apie elektros vartojimo augimą. Pagal dabartinę strategiją Lietuva numato, kad 2050 metais elektros vartojimas išaugs net penkis kartus. Tuo metu kaimyninės šalys prognozuoja daug nuosaikesnį augimą: Lenkija – iki dviejų kartų, Latvija ir Estija – iki 2,3 karto.
Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ir Lietuvos vartojimas didėja gerokai lėčiau, nei buvo planuota – realus augimas siektų apie 2,5 karto. Tokiu atveju šaliai visiškai pakaktų vystomų saulės ir sausumos vėjo parkų projektų, kurių galia jau dabar viršija vietos vartojimą maždaug dvigubai“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė jis.
R. Sklepovičius dar pastebėjo, kad vėjo parkams būtina elektros jungtis su Vokietija, o dėl šio milijardinio projekto aiškumo šiandien taip pat nėra.
Taip pat skaitykite
Lietuvos valdžios atstovai anksčiau yra svarstę, kad, išvysčius du vėjo parkus, kartais susidarantis elektros energijos perteklius galėtų būti naudojamas vandeniliui gaminti, tai vyktų specialiai tam pastatytoje saloje. Ši idėja pastaruoju metu irgi užmiršta.
Vis dėlto, kaip pastebi „Swedbank“ Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrejus Rodionovas, net ir blogiausiomis sąlygomis įgyvendinamas „Curonian Nord“ projektas „Ignitis grupei“ būtų pakeliama našta.
„Remdamiesi duomenimis iš Valstybės kontrolės atlikto audito išvadų, mes apskaičiavome, kad hipotetinis ir labai mažai tikėtinas „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimas pagal blogiausią scenarijų (elektros kaina apie 50 Eur/MWh, labai didelės eksploatacinės išlaidos ir 2,8 mlrd. eurų bendros investicijos) turėtų pastebimą, tačiau valdomą neigiamą poveikį. Matome apie 20 proc. neigiamą poveikį (7 eurai už akciją) vertei, kurią vertiname 34 eurais už akciją (be „Curonian Nord“)“, – nurodoma jo komentare.
Rizika dėl terminų
Dar viena Valstybės kontrolės audito įvardyta problema – didėjanti rizika, kad projekto nepavyks įgyvendinti numatytais terminais. Pagal planą, 2030 metais jau turėtų būti gautas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau iki šiol netrūksta nukeltų darbų pavyzdžių.
Pavyzdžiui, koncepcinį pamatų projektavimą buvo numatyta atlikti iki 2024 metų pabaigos, o nukelta iki 2025 metų vasario; sausumos transformatorių pastotės pirkimo procedūros turėjo būti atliktos iki 2025 metų liepos 1 dienos, o nukeltos iki 2025 metų spalio 23 dienos.
Yra ir gerokai ilgesniems terminams atidėtų darbų. Pavyzdžiui, žvalgybiniai geotechniniai tyrimai ir laboratoriniai bandymai nukelti 13 mėnesių, projektinių geofizinių tyrimų ataskaita – 20,5 mėnesio.
Vis dėlto D. Maikštėnas teigė, kad projektas yra vystomas pagal numatytą grafiką.
„Nėra nukrypstama nuo praktikų, kaip vykdoma tokių projektų kaštų ir naudos analizė. Tokie parkai yra statomi tam, kad užtektų elektros energijos naujai ateinančiai pramonei. Kai rinkoje susidaro galimybės sudaryti kontraktus, jie yra sudaromi“, – sakė jis.
Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad dėl nesudarytų elektros pirkimo sutarčių ir padidėjusių elektrinių komponentų kainų gali kilti sunkumų finansuojant projektą.
„Siekiant užsitikrinti reikiamą finansavimą projektui ir pradėti jūrinio vėjo elektrinių statybą, būtina sudaryti ilgalaikes pagamintos elektros energijos pirkimo sutartis. Jų sudarymas užtikrina, kad bus gaunamos pajamos ilguoju laikotarpiu, projektas bus pajėgus grąžinti paskolas ir investicijos atsipirks.
Iki planuojamos jūrinio vėjo elektrinių statybos pradžios liko mažiau nei pusantrų metų, tačiau nei projekto bendrovė, nei jį faktiškai vykdanti „Ignitis renewables“ neturi sudariusi ilgalaikių sutarčių ar pasirašiusi ketinimų protokolų su galimais pirkėjais, pagal kuriuos potencialūs elektros energijos vartotojai įsipareigotų įsigyti Baltijos jūroje pagamintą elektros energiją“, – rašoma ataskaitoje.
Savo ruožtu „Ignitis grupės“ finansų vadovas J. Rimavičius paaiškino, kad paprastai iki 80 proc. jūrinio vėjo parko projekto finansavimo sudaro tarptautinių bankų konsorciumo paskolintos lėšos.
„Likę 20 proc. yra nuosavas kapitalas, tai šiuo atveju sudarytų apie 600 mln. eurų. Palyginti su grupės metinėmis investicijomis, kurias padarome kasmet (po beveik 1 mlrd. eurų), tokia suma yra reikšminga, bet įmonė yra pajėgi ją atlikti.
Šiuo metu grupės įsiskolinimo lygis siekia tris kartus grynosios skolos ir EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizacijos – LRT.lt) santykio. Tai vis dar yra gerokai žemiau mūsų užsibrėžtų lubų – penkių kartų. Esame pasiskolinę 1,8 mlrd. eurų“, – nurodė jis.
