Trečiadienį pirmąją valstybinio istorijos egzamino dalį laikė vienuoliktokai. Kitą dalį jie laikys po metų – dvyliktoje klasėje. Istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius sako, kad užduotis egzaminą pavertė enciklopedizmu ir verčia kalti datas, o pedagogė Kristina Urbienė surado ir netikslumų. Pasak istoriko Roberto Ramanausko, akivaizdu, kad nuleista kartelė.
Kviečiame susipažinti, kokią užduotį jie turėjo įveikti. Maksimalus galimų surinkti taškų skaičius – 40. Patikrinimo trukmė – pusantros valandos. Egzamino užduotį galite rasti ČIA.
Po egzamino mokytojai įvertino egzamino užduotį.
„Istorijos mokymas yra suprimityvinamas iki enciklopedizmo. Reikia tik žinoti. Ir žinoti taip, kaip parašyta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje ar net „Vikipedijoje“. Pasižiūrėjau užduotis – pateikti šaltiniai, jų iliustracijos veda į „Vikipedijos“ tekstą.
Mokinys turi įsiminti datų seką, žmogaus, dramaturgo, teatrologo nuopelnus, kaip enciklopedijoje parašyta. Tai veda prie istorijos kalimo“, – užduotis vertino mokytojas.
Pasak pedagogo, laimėjo per šį egzaminą tie mokiniai, kurių gera atmintis.
Anot mokytojos K. Urbienės, užduotis nėra sudėtinga, bet joje daug netikslumų.
„Klausimai formuluojami taip, kad nelabai supranti, ką mes tikriname tuo egzaminu. Ar tiesiog faktus, ar mokiniai pažįsta paveiksliukus? O netikslumai glumina vaikus. Pasirodo, kad užduočių sudarytojai neskiria padarinių nuo tikslo. Kai kur atrodo tinkami keli atsakymai“, – įžvalgomis pasidalijo pedagogė.
Kaip vieną kliūvantį dalyką ji nurodė, kad istorijos ugdymo programoje kalbama apie dailininką Édouardą Manet, o per egzaminą mokiniams teko klausimas apie Claude`ą Monet.
„Tai nėra kritinė klaida. Galima nuspėti impresionizmą iš paveiksliuko, nors kai kas iš mokinių ten įžiūrėjo romantizmą. Bet bendras egzamino lygis prastas. Bet kai tokia programa, toks ir egzaminas“, – sakė istorikė.
Jai užkliuvo ir Kolumbo bei Vasco da Gamos kelionių datos, kurios nurodomos ne taip, kaip kad yra programoje.
„Egzaminavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas vaikui parodyti, ko išmoko, ką sugeba. O šioje situacijoje matome, kad egzaminas gaudo vaiką, ko jis nemoka, kur jis paslys, suklups“, – sako mokytoja K. Urbienė.
Pedagogei užkliuvo ir klausimas: „Kur – į Ameriką ar Europą – buvo perkelti išvardyti gyvūnai ir augalai per kolumbinį apsikeitimą?“
„Vaikas turėjo atmintinai tai išmokti? Ar jie tikrai žinos, kad pomidorai, kukurūzai atkeliavo iš Amerikos? Nebent žinos apie Chruščiovą.
Tikiuosi, kad NŠA peržiūrės užduotis ir pripažins savo klaidas, šiek tiek pakoreguos rezultatus. Jie gaudo vaikus, kur jie klysta, bet patys daro klaidų. Tai neatleistina“, – pabrėžė K. Urbienė.
„Užduotis palieka liūdną įspūdį“, – sakė ir istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas.
„Nemačiau aukštesniųjų gebėjimų vertinimo užduočių. Visi klausimai rėmėsi į smulkmenų žinojimą ir atpažinimą. Pvz., susieti žemėlapyje parodytą kelionės maršrutą su dviem iš trijų didžiųjų geografijos atradėjų, Kolumbo, Vasco da Gamos ir Magelano.
Jaunesniųjų klasių lygio užduotis. Kokia prasmė atpažinti 1569 m. Liublino unijos akto faksimilę? Kur istorinės aplinkybės, priežastys, vertinimas?
Man gaila įdėto darbo ir mokinių pastangų“, – dalijosi mintimis pedagogas.
Anot R. Ramanausko, gilesnio supratimo nepareikalavo ir struktūriniai klausimai.
„Atėnų demokratijos klausimai paviršutiniški. Klausimai, susiję su architektūra ir kinu, vėlgi tik reikalauja atpažinimo gebėjimų, nėra kontekstinių su šiais menais siejamų dalykų. Galima teigti, kad istorijos I dalies egzamino užduotis neatspindi nuostatos apie kompetencijomis grįstą ugdymą. Kiek kompetencijų užduotyje galima atrasti? Ir tai ne retorinis klausimas. Net Lietuvos Nepriklausomybės temai skirti tik trys vargani klausimai. Neatsakyti į juos neįmanoma, jei tik moki skaityti“, – vardijo istorijos mokytojas.
Pasak R. Ramanausko, tai akivaizdus kartelės nuleidimo, kad tik visi mokiniai išlaikytų, atvejis.
„Jei egzamino užduotis tokia, tai kokia istorijos mokymo vidurinėje mokykloje paskirtis? Peršasi išvada, kad nei intelektualinė, nei vertybinė“, – sakė mokytojas.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, istorijos egzamino pirmąją dalį laikyti rinkosi 11,2 tūkst. vienuoliktokų. Antroji dalis laikoma baigiant dvyliktą klasę. Šis egzaminas nėra privalomas.
Maksimalus galimas taškų skaičius iš abiejų egzamino dalių yra 100. Pirmoji egzamino dalis sudaro 40 proc., antroji dalis – 60 proc. galutinio rezultato, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
