Pagal tai, kiek Lietuvoje investuojama į STEAM ugdymą, gaunama grąža ir fiksuojamas proveržis yra per mažas, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Litvinaitė.
„Pagal tai, kiek mes investavome į STEAM ir kiek pakilo mokinių, laikančių fizikos, chemijos, biologijos egzaminus (skaičius – ELTA), manyčiau, kad ta grąža, tas proveržis yra per mažas. Nes jeigu mums reikia investuoti 80 mln. (eurų – ELTA), kad vos ne 1–2 proc. pakiltų mokinių, drįstančių laikyti tuos egzaminus, (dalis – ELTA), tai turėtume susimąstyti, kad padarėme daug tokių pavienių pataisymų, bet nesukūrėme sistemos, kas leistų STEAM ugdymą padaryti integralia Lietuvos švietimo dalimi“, – pirmadienį vykusioje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto diskusijoje kalbėjo J. Litvinaitė.
Jos teigimu, viena iš priežasčių, kodėl šis ugdymas neduoda ryškesnių rezultatų, gali būti tam nepalanki pamokų tvarkaraščių sistema. Prezidento patarėjos teigimu, dėmesį reikėtų atkreipti ir į bendrųjų ugdymo programų suderinamumą ir pritaikomumą STEAM ugdymui.
„Viena iš priežasčių, kodėl mokiniai ar mokyklos taip nenoriai lanko – sena pamokų tvarkaraščių sistema (…). Jeigu mokiniai turi lankyti visas pamokas, labai sunku išvežti (juos į STEAM centrus – ELTA). Tai mes turėtume pradėti mąstyti apie tai, kad iš tikrųjų reikia sisteminių pokyčių, leidžiančių STEAM'ui integruotis“, – akcentavo G. Nausėdos patarėja.
„Visi kalbėtojai akcentuoja STEAM'ą kaip tokį pridėtinį dalyką, kas kartais jį paverčia pramoginiu užsiėmimu (…). Aš manyčiau, kad STEAM'as tikrai turi tapti natūralia dalimi ir bendrosios programos taip pat turi būti pritaikomos prie STEAM'inio ugdymo“, – kalbėjo J. Litvinaitė.
Šalies vadovo patarėja taip pat pažymi pasigendanti ir reikšmingesnio Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) indėlio, užtikrinant efektyvų STEAM ugdymą ir šios sistemos tobulinimą.
„Privalome rinkti duomenis, kas labiausiai trukdo realiam STEAM įgyvendinimui ir kokių priemonių imsimės, o tada konkrečiai skirti finansavimą ne apskritai STEAM (…), bet šalinti toms problemoms, kurios dabar trukdo proveržiui (…). Iš tikrųjų pasigendu, kad NŠA vis dėlto labiau skirtų dėmesį naujų vadovėlių, STEAM programų rengimui, nepaliktų vien tik centrams tai daryti“, – diskusijos metu kalbėjo J. Litvinaitė.
NŠA: auga STEAM srities disciplinų egzaminus laikančių moksleivių skaičius
Savo ruožtu NŠA vadovas Simonas Šabanovas pažymi, jog pastaraisiais metais fiksuojami išaugę STEAM srities disciplinų egzaminus laikančių mokinių skaičiai.
„Žiūrint į pačių Valstybinių brandos egzaminų (VBE) pasirinkimų tendencijas, gal reikėtų net ir pasidžiaugti, kad ir biologija, ir chemija, ir fizika, ir informatika, ir inžinerinės technologijos – visų dalykų (…) (egzaminus – ELTA) pasirenka ir laiko daugiau mokinių negu laikydavo seniau. Tai – galimybė, kad jie ateis jau ir į universitetus, į inžinerines arba bendramokslines studijų programas“, – diskusijos metu kalbėjo agentūros direktorius.
NŠA duomenimis, per dvejus mokslo metus biologijos VBE laikančių moksleivių skaičius pakilo nuo kone 5,6 tūkst. iki 8,2 tūkst., chemijos – nuo 1 tūkst. iki 1,8 tūkst., fizikos – nuo 1,8 tūkst. iki 2,5 tūkst., o informatikos – nuo 2,2 tūkst. iki 3,9 tūkst.
Tuo metu matematikos egzaminą 2022–2023 m. rinkosi laikyti apie 13,7 tūkst. jaunuolių, o 2023–2024 m. – apie 15,1 tūkst., rodo NŠA duomenys.
Tuo metu „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vadovė Judita Šarpienė nurodė, jog šios programos formate STEAM veiklai skirta apie 80 mln. eurų.
„Bendrai (…) 2023 m. savivaldybės susiplanavo savo veiklas. Mes tuo metu susidėliojome tokią ataskaitą, kiek kokiai programos sričiai iš keturių buvo skirta lėšų. STEAM ugdymui konkrečiai buvo skirta apie 80 mln. eurų“, – diskusijos metu sakė J. Šarpienė.
„Iš to infrastruktūrai ir įrangai skirta apie 60 mln. (…). Apie 20 mln. – minkštajai daliai – tinklaveikai, kur įsiskaičiuoja ir vykimas į STEAM centrus, ir vykimas į kitas įstaigas, kurios turi tikslingą gamtos mokslams skirtą įrangą ir kompetencijas“, – aiškino ji.
STEAM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymas, taikant kūrybiškumą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 regioniniai STEAM atviros prieigos centrai – Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje bei 2 metodiniai STEAM centrai Klaipėdoje ir Kaune. Dar vienas metodinis centras kuriamas Vilniuje.
Kiekviename regioniniame centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į regiono poreikius.
