Europos Parlamentas (EP) antradienį pritarė naujoms ES taisyklėms, kuriomis siekiama padidinti šunų ir kačių apsaugą. Labiausiai tai turės įtakos veisėjams, bet ir eiliniai naminių gyvūnų augintojai sulauks pokyčių.
Tai pirmą kartą ES lygiu priimtos taisyklės. Jos nustato šunų ir kačių veisimo, laikymo, priežiūros ir įvežimo į ES reikalavimus. Tam antradienį pritarė 558 EP nariai, 35 balsavo prieš, 52 susilaikė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Tai pirmą kartą ES lygiu priimtos taisyklės, nustatančios šunų ir kačių veisimo, laikymo, priežiūros ir įvežimo į ES reikalavimus.
- Visi šunų ir kačių savininkai privalės ženklinti savo augintinius lustais ir registruoti juos nacionaliniuose registruose.
- Reglamente nustatyti minimalūs gerovės standartai veisimo įstaigoms, prieglaudoms ir gyvūnų parduotuvėms.
- Net ir nemokamai atiduodant ar dovanojant gyvūną, pasikeitimas turės būti įregistruotas.
- Smulkus veisimas, kai išauginama daugiau nei 2 vados per metus, nebebus laikomas nekomerciniu ir jam bus taikomi veisėjo reikalavimai.
Nauju teisės aktu siekiama pagerinti gyvūnų gerovę, kovoti su šešėline jų prekyba ir apsaugoti vartotojus. Dalis naujų taisyklių jau galioja Lietuvoje, bet bus ir papildomų reikalavimų. Tarkime, vienas esminių reikalavimų visoje ES: šunų ir kačių savininkai privalės ženklinti savo augintinius lustais ir registruoti juos nacionaliniuose registruose. Šunų ir kačių pardavėjai ar veisėjai turės ketverius metus pasiruošti naujosioms taisyklėms įgyvendinti, asmeninių šunų savininkai – 10 metų, o kačių savininkai – 15 metų.
Reglamente nustatyti ir minimalūs gerovės standartai veisimo įstaigoms, prieglaudoms ir gyvūnų parduotuvėms, įskaitant konkrečius reikalavimus dėl laikymo sąlygų, socializacijos ir medicininės priežiūros (pvz., kasmečiai veterinaro vizitai ir bent vienas darbuotojas privalės būti baigęs specialius mokymus). Veislynai, išauginantys daugiau nei 5 vadas per metus arba turintys daugiau nei 5 pateles, privalės gauti oficialų patvirtinimą po patikros vietoje. Draudžiami narvai ir pagal augintinio dydį nustatytas minimalus jam skirtas gyvenamasis plotas, taip pat numatyti tokie dalykai, kaip kad motina galėtų pasitraukti nuo savo palikuonių, o vyresni nei 8 savaičių šunys privalo praleisti bent 1 valandą kasdien lauke.
Tiesa, mažesniems veislynams taikomos išimtys ir jiems nereikia tokio paties lygio oficialaus patvirtinimo, nors jie vis tiek turi laikytis tam tikrų bendrųjų gerovės principų.
Eiliniams gyvūnų turėtojams be privalomos registracijos (Lietuvoje ypač kačių registracija turi trūkumų) laukia ir kitokios naujovės, kaip kad draudimas nuolat laikyti šunį pririštą prie būdos. Net jei augintinis atiduodamas nemokamai ar dovanojamas šeimos nariui, pasikeitimas turės būti įregistruotas. Skelbiant apie pardavimą ar dovanojimą internete reikės nurodyti atsakomybės įspėjimą, gyvūno identifikaciją ir registracijos patvirtinimą bei ES tikrinimo ženkliuką. Taigi „šuniukai be dokumentų, bet mylintiems namams“ – tokie skelbimai taps beveik neįmanomi.
Smulkus veisimas nebebus pilkojoje zonoje. Šiuo metu iki kelių vadų per metus dažnai laikoma nekomerciniu veisimu ir nereikia registracijos, bet taisyklės numato, kad būtų ne daugiau nei 2 vados per metus ir tuomet taikomi veisėjo reikalavimai.
„Siunčiame aiškią žinią – augintinis yra šeimos dalis, o ne žaislas. Nustatėme griežtus jų veisimo ir priežiūros reikalavimus, kurie apsunkins tų asmenų veiklą, kurie nori greitai pasipelnyti iš gyvūnų pardavimo, bei kartu sudarys vienodas veiklos sąlygas sąžiningiems šunų ir kačių veisėjams“, – EP pranešime spaudai cituota teisės aktą kuravusi europarlamentarė Veronika Vrecionová.
Taisyklių įsigaliojimui dar būtinas formalus ES Tarybos patvirtinimas.
Europos Komisijos duomenimis 44 proc. ES piliečių laiko augintinius. Prekyba katėmis ir šunimis kasmet sudaro apie 1,3 mlrd. eurų, o 60 proc. jos sudaro prekyba internetu. Europos augintinių maisto pramonės federacijos FEDIAF duomenimis, apie 50 proc. Lietuvos namų ūkių turi šunį ir / arba katę ir tai yra daugiau nei ES vidurkis.
