Rusijai ruošiantis gegužę vyksiančioje Venecijos bienalėje atidaryti nacionalinį paviljoną, Lietuva vis dar derina galimus veiksmus siekiant išreikšti poziciją dėl šalies agresorės dalyvavimo parodoje.
„Naujų žinių iš Italijos neturime. Galimus veiksmus Venecijoje dar deriname“, – ELTAI nurodė Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisarė, Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.
Kultūros ministerija nurodė, kad Baltijos šalių paviljonai dėl galimų protesto veiksmų konsultuojasi ir su kolegomis iš Ukrainos.
Portalas „Artnews“ kovą skelbė, jog Rusija šiemet vėl atidarys savo nacionalinį paviljoną Venecijos bienalėje – parodą rengia kuratorė Anastasia Karneeva, joje bus pristatyti daugiau nei 30 menininkų. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tuomet teigė, jog grįžimas prie įprastų kultūrinių santykių su agresore yra neįmanomas ir šalies dalyvavimas tarptautiniame meno renginyje kelia daug moralinių klausimų.
Ministras Giuli atidaryme nedalyvaus
Sekmadienį portalas „Artnews“ paskelbė, kad Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli nedalyvaus 61-osios Venecijos bienalės atidaryme, taip protestuodamas prieš Rusijos dalyvavimą parodoje. Apie tai buvo pranešta Kultūros ministerijos pareiškime, kuriame pažymėta, kad A. Giuli nevyks nei į Veneciją parodos peržiūrą, nei dalyvaus gegužės 9 d. vyksiančioje atidarymo ceremonijoje.
Sprendimas leisti veikti Rusijos paviljonui Venecijos bienalėje yra itin prieštaringas ir sulaukė didžiulės kritikos, ypač iš Ukrainos. Europos Komisija (EK) grasino atšaukti milijoninį bienalės fondo finansavimą – praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad komisija iš tiesų ketina nutraukti finansavimą.
„Kol Rusija bombarduoja muziejus, griauna bažnyčias ir siekia sunaikinti Ukrainos kultūrą, jai neturėtų būti leidžiama eksponuoti savo kultūros“, – po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė K. Kallas.
„Rusijos sugrįžimas į Venecijos bienalę yra morališkai neteisingas ir ES ketina sumažinti jos finansavimą“, – sakė ji.
22 Europos šalių vyriausybės kreipėsi į parodos organizatorius, prašydamos „persvarstyti“ Rusijos dalyvavimą, tačiau parodos šeimininkės Italijos tarp jų nebuvo.
Vis tik vėliau Italijos kultūros ministras A. Giuli paragino bienalės fondą pateikti susirašinėjimą su Rusijos valdžios institucijomis dėl dalyvavimo žymiojoje parodoje. Jis taip pat pareikalavo pateikti informaciją, kaip Rusijos dalyvavimas bus suderinamas su europinėmis sankcijomis.
Be to, ministras paragino savo ministerijos atstovę bienalės direktorių valdyboje Tamarą Gregoretti atsistatydinti „dėl pasitikėjimo stokos“. Ji laiku neinformavo A. Giuli apie Rusijos sugrąžinimą į parodą. Tačiau T. Gregoretti pareiškė, kad atsistatydinti neketina.
Pareiškime A. Giuli pabrėžė, kad Venecijos bienalės fondas priima sprendimus visiškai nepriklausomai nuo vyriausybės Romoje.
Tačiau jis pridūrė, kad šiuo metu „kruopščiai aiškinamasi, ar paskelbtas Rusijos dalyvavimas suderinamas su įsipareigojimais pagal esamą sankcijų režimą“.
Venecijos šiuolaikinio meno bienalė nuo 1895 m. yra rengiama kas dvejus metus. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
