Planuojama, kad jau rugpjūtį įsigalios dalis naujų Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto nuostatų, kurios įpareigos aiškiai žymėti DI sugeneruotą ar manipuliuotą turinį. ES mastu taip pat vyksta derybos dėl Skaitmeninio omnibuso paketo, kuriuo šių taisyklių įsigaliojimą norima perkelti į 2026 m. gruodžio 2 d., tačiau dalis taisyklių ir reikalavimų, panašu, įsigalios jau rugpjūtį, rašoma advokatų profesinės bendrijos TEGOS pranešime žiniasklaidai.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris, advokatas, Technologijų grupės vadovas Mindaugas Civilka teigia, kad naujosios taisyklės apims ne tik nuotraukas ar vaizdo įrašus, bet ir straipsnius, garso įrašus, pokalbių robotus, DI asistentus bei sintetines sankaitas (angl. deep fake). Anot jo, visuomenė dar iki galo nesuvokia, kokio masto pokyčiai laukia artimiausiais metais.
Žymėti reikės ne tik sintetinį turinį
Pasak technologijų teisės eksperto, naujosios taisyklės apims gerokai platesnį spektrą, nei daugelis šiandien įsivaizduoja.
„Vienas pagrindinių reikalavimų – pareiga aiškiai informuoti vartotoją, kad jis bendrauja ne su žmogumi, o su DI sistema. Tai reiškia, kad pokalbių robotai, balso asistentai, virtualūs kompanionai ar įvairūs DI pagalbininkai turės būti sukurti taip, kad žmogui nekiltų abejonių dėl jų prigimties“, – sako M. Civilka.
Jis pabrėžia, kad ne vėliau kaip pirmosios sąveikos metu turės būti aiškiai parodyta, jog tai yra DI sistema, nebent asmeniui, kuris yra pagrįstai informuotas, pastabus ir nuovokus, tai būtų akivaizdu, atsižvelgiant į aplinkybes ir naudojimo kontekstą. Tokia informacija negalės būti paslėpta taisyklėse, privatumo politikoje ar tarp daugybės nustatymų – ji turės būti pateikta aiškiai matomoje vietoje ir atitikti taikomus prieinamumo reikalavimus.
M. Civilka pažymi, kad ES ypatingą dėmesį skiria emociniam vartotojų santykiui su DI, ypač kalbant apie vaikus, jaunimą ar vyresnio amžiaus žmones.
„Pastebima aiški tendencija, kad žmonės pradeda bendrauti su DI sistemomis taip, tarsi tai būtų tikri žmonės. Kai kurios pažeidžiamos grupės ima trinti ribą tarp žmogaus ir sistemos. Antai, 2026 m. birželį paskelbtas „Harvard Business Review“ tyrimas atskleidė, kad populiariausias generatyvinio DI panaudojimo būdas yra terapija ir kompanija, o santykių patarimai užėmė septintą vietą“, – teigia jis.
Būtent dėl to naujosios taisyklės draus DI sistemoms specialiai imituoti žmogų – pavyzdžiui, naudoti žmogiškus vardus, sąmoningai daryti rašybos klaidas, kurti dirbtinį „žmogišką“ elgesį ar kitokiu būdu antropomorfizuoti DI.
Sintetinis turinys bus žymimas tiek vizualiai, tiek techniškai
Kita didelė reikalavimų grupė susijusi su sintetiniu turiniu – DI sugeneruotais tekstais, nuotraukomis, garso įrašais ar vaizdo medžiaga. Pagal naują reguliavimą toks turinys turės būti žymimas tiek techniniu (kompiuteriu skaitomu), tiek žmogui matomu būdu.
„Turės būti naudojami ne tik vizualūs ar vandens ženklai, bet ir specialūs kompiuteriniai kodai, leidžiantys sistemoms automatiškai atpažinti sintetinį turinį“, – aiškina M. Civilka.
Tai reikštų, kad įkeliant DI sugeneruotą turinį į socialinius tinklus ar platformas, tokias kaip „LinkedIn“ ar „YouTube“, pačios platformos galės automatiškai atpažinti, kad turinys buvo sukurtas naudojant DI ir jį atitinkamai pažymėti.
Skirtingo pobūdžio turiniui bus taikomi skirtingi žymėjimo reikalavimai.
„Jei tai tekstas – žyma turės būti pateikta aiškiai matomoje vietoje, pavyzdžiui, virš antraštės; jei DI sukurta tik dalis teksto, užtenka pažymėti būtent tą dalį. Jei tai vaizdas ar nuotrauka – ikona ar etiketė turės būti aiškiai matoma jau pirmojo kontakto metu ir kiekvieną tolesnį kartą, neuždengta ir aiškiai atskirta nuo paties vaizdo. Trumpoje, iki 30 sekundžių trukmės garso reklamoje pakaks trumpo girdimo įspėjimo turinio pradžioje, o jei tai ilgesnis garso įrašas – pavyzdžiui, tinklalaidė, DI skambutis ar radijo laida – ženklinimas turės atsirasti tiek pradžioje, tiek viduryje, tiek pabaigoje", – sako M. Civilka.
TEGOS advokatas pažymi, kad svarbi atsakomybė teks ne tik DI sistemų tiekėjams, tačiau ir pačiam verslui bei turinio kūrėjams, t. y. diegėjams.
„Diegėjams taikomi reikalavimai iš esmės apima dvi pagrindines sritis. Pirma, jie privalės aiškiai atskleisti, kad naudoja sintetines sankaitas – DI sugeneruotą arba manipuliacijų būdu sukurtą vaizdo, garso ar audiovizualinį turinį, kuris yra labai panašus į realius asmenis, objektus, vietas, subjektus ar įvykius ir kurį žmogus gali klaidingai palaikyti autentišku. Šis reikalavimas itin aktualus reklamos srityje, nes jau dabar matyti, kad vis daugiau įmonių sintetines sankaitas pasitelkia savo rinkodaros kampanijose.
Antra, jeigu DI sugeneruotas tekstas bus skirtas visuomenei informuoti apie aktualijas, naujienas ar kitą viešai reikšmingą informaciją, jis taip pat turės būti aiškiai pažymėtas. Vis dėlto šis reikalavimas gali būti netaikomas tais atvejais, kai tekstui buvo taikoma žmogaus atliekama peržiūra arba redakcinė kontrolė. Tokie procesai turėtų būti aiškiai dokumentuoti, o fizinis ar juridinis asmuo prisiimti redakcinę atsakomybę už turinio paskelbimą“, – komentuoja M. Civilka.
Anot jo, Europos Komisijos rengiamose gairėse ir DI turinio žymėjimo praktikos kodekse numatomi gana detalūs reikalavimai, priklausomai nuo turinio formato, trukmės ir paskirties. Griežčiausi standartai bus taikomi viešai auditorijai skirtam turiniui bei sintetinėms sankaitoms.
Baudos gali siekti milijonus
Lietuvoje už skaidrumo taisyklių laikymosi priežiūrą bus atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba. Pasak M. Civilkos, už pažeidimus numatytos reikšmingos finansinės sankcijos.
„Diegėjai ir tiekėjai, kurie neženklins sintetinio turinio, gali sulaukti itin reikšmingų baudų – iki 15 mln. eurų, o įmonėms suma gali siekti net 3 proc. jų pasaulinės metinės apyvartos, jeigu bauda būtų didesnė“, – pažymi jis.
Vis dėlto, anot eksperto, didžiausias iššūkis ateityje gali būti ne pačios sankcijos, o visuomenės reakcija į nuolatinį ženklinimą.
„Yra labai reali rizika, kad žmones ištiks tam tikras pranešimų aklumas, kaip jau nutiko su slapukų juostomis ar privatumo pranešimais. Žmonės gali tiesiog nustoti kreipti į juos dėmesį. Tačiau gali nutikti ir priešingai – visa nepaženklinta informacija, net jei ji būtų klaidinanti ar visiškai išgalvota, gali būti automatiškai palaikyta tikra ar keliančia daugiau pasitikėjimo. Tai vadinamasis numanomos tiesos efektas (angl. implied truth effect)“, – sako M. Civilka.
Anot jo, būtent dėl to vien ženklinimo ateityje nepakaks – vis svarbesnis taps visuomenės edukavimas, gebėjimas kritiškai vertinti matomą informaciją bei atskirti autentišką turinį nuo sintetinio.
Žmogaus turinys taps išimtimi?
Pasak M. Civilkos, naujosios taisyklės yra pirmasis bandymas prisitaikyti prie pasaulio, kuriame sintetinio turinio kiekis sparčiai auga.
„Kuo toliau, tuo daugiau turinio internete bus sintetinis. Manoma, kad apie 2030 metus autentiškas žmogaus sukurtas turinys taps išimtimi. Todėl šiandien Europa bando sukurti bent minimalią sistemą, kuri leistų žmonėms suprasti, kada jie bendrauja su žmogumi, o kada – su DI, taip pat – ar matomas vaizdas, skaitomas tekstas ar girdimas garsas yra sukurtas žmogaus, ar tai – sintetinis turinys“, – teigia M. Civilka.
Anot jo, ilgainiui gali atsirasti netgi priešinga tendencija – ženklinamas bus ne DI sugeneruotas, o būtent žmogaus sukurtas turinys.
„Mes gyvename laikais, kai tai, ką matai, skaitai ar girdi, nebūtinai yra tikra. Todėl neatmesčiau galimybės, kad ateityje žmogaus sukurtas turinys taps savotišku autentiškumo ženklu“, – sako TEGOS advokatas.
