Venecijos komisijos vertinimas aiškiai rodo, kad šiuo metu Seime svarstomas LRT įstatymo projektas turi būti iš esmės peržiūrėtas, atliktas poveikio vertinimas ir užtikrintas atitikimas demokratiniams bei europiniams standartams. LRT kviečia tai Seimą ir padaryti, – teigiama LRT administracijos pranešime žiniasklaidai.
Gegužės 6 d. paskelbta Venecijos komisijos skubi papildoma išvada dėl LRT įstatymo pataisų konstatavo, kad reikšminga siūlomų pakeitimų dalis kelia grėsmę redakcinei nepriklausomybei, neatitinka Europos standartų, geros valdysenos principų ir teisinio aiškumo reikalavimų.
Komisijos išvados patvirtina tas rizikas ir problemas, apie kurias pastaruosius mėnesius nuosekliai kalbėjo LRT, žurnalistai, kitos žiniasklaidos organizacijos, akademikai bei Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai. Tai yra aiškus signalas, kad šio proceso negalima užbaigti formaliais ar kosmetiniais pakeitimais.
Komplikuotas LRT valdymo modelis kels riziką LRT nepriklausomumui
Venecijos komisijos išvados dėl valdysenos sustiprina LRT administracijos anksčiau išsakytą poziciją, kad siūlomi pakeitimai LRT valdymą tik pablogintų ir sukomplikuotų, – naujais pasiūlymais pridedamas dar vienas valdysenos sluoksnis su nekorektiškai atskirtomis funkcijomis, kurios kelia grėsmę redakciniam nepriklausomumui. Turėtų būti einama priešinga kryptimi – pasirūpinti, kad LRT taryba būtų politiškai nepriklausoma ir turėtų pakankamai kompetencijų, o konstitucinį statusą turinčiam LRT būtų užtikrintas redakcinis ir institucinis nepriklausomumas.
Komisija atkreipia dėmesį į papildomų institucinių grandžių galimą poveikį LRT nepriklausomumui ir finansams – naująja LRT įstatymo redakcija ketinama išplėsti Tarybą ir jos galias, sukurti Tarybos biurą suteikiant jam ypatingą valdžią bei visiškai naujai įsteigti LRT valdybą. Venecijos komisija pažymi, kad šios struktūros sukuria papildomus priežiūros ir kontrolės sluoksnius, o dalis sprendimų dėl programų turinio ar gamybos būtų priimami be generalinio direktoriaus.
Komisija siūlo aiškiai atriboti Tarybos, Valdybos ir Tarybos biuro kompetencijas bei užtikrinti funkcinį strateginės priežiūros ir redakcinio valdymo atskyrimą, kaip to reikalauja Europos standartai, kartu aiškiai numatant apsaugos priemones nuo bet kokio kišimosi į redakcinį nepriklausomumą. Komisijos vertinimu, kuriamas valdymo modelis negali įgyti papildomos įtakos redakciniams sprendimams, persidengiančių priežiūros mechanizmų, lėtinti vidinį sprendimų priėmimą.
Venecijos komisija taip pat rekomenduoja apriboti Tarybos kompetenciją strategine priežiūra, o šiuo metu Tarybai perduotas redakcines funkcijas grąžinti generaliniam direktoriui. LRT manymu, sumanymas Tarybai suteikti papildomas redakcines funkcijas šiuo metu kelia ypatingą susirūpinimą, kadangi Tarybos formavimas, kaip patvirtina ir pati komisija, vis dar nėra apsaugotas nuo politinės įtakos.
Komisija atkreipia dėmesį, kad siūloma LRT įstatymo redakcija Valdybai pavestų tvirtinti konkursų dėl LRT programų rengimo rezultatus, o tai, anot komisijos, glaudžiai susiję su redakciniais sprendimais, ir tokių funkcijų priskyrimas nesuderinamas su Europos redakcinės ir funkcinės nepriklausomybės standartais, pagal kuriuos tokie sprendimai turėtų būti paliekami transliuotojo vadovybės kompetencijai. Taip pat rekomenduojama apriboti Valdybos vaidmenį teikiant siūlymus panaikinti generalinio direktoriaus sprendimus.
Venecijos komisija taip pat pažymi, kad papildomos institucijos būtų finansuojamos iš LRT biudžeto, tačiau jų kaštai nėra tinkamai įvertinti. Komisija atskirai pabrėžia, kad nauji instituciniai kaštai įvedami tuo pačiu metu išlaikant įšaldytą LRT biudžetą ir visapusiškai neįvertinus finansinio poveikio. LRT yra suskaičiavęs, kad valdysenos pakeitimai mokesčių mokėtojams atsieitų mažiausiai 300 tūkst. eurų per metus.
LRT jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad siūlomas modelis ne stiprina gero valdymo principus, o priešingai – dubliuoja funkcijas, komplikuoja sprendimų priėmimą, silpnina aiškią atsakomybę ir kuria papildomas prielaidas išorinei įtakai.
Visuomeninio transliuotojo misija negali priklausyti nuo sutarties su Vyriausybe
Venecijos komisija kritiškai įvertino siūlymą LRT funkcijas vykdyti ir finansuoti per viešųjų paslaugų pavedimo sutartis su Vyriausybe taip, kaip numatyta projekte. Komisija pažymi, kad toks modelis gali sudaryti prielaidas politiniam kišimuisi į visuomeninio transliuotojo veiklą bei turinį ir kelia grėsmę redakciniam nepriklausomumui.
Venecijos komisija savo išvadose pabrėžia, kad visuomeninio transliuotojo misija negali priklausyti nuo periodiškai derinamos sutarties su Vyriausybe, turi būti išlaikomas konstitucinis LRT statusas. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad toks modelis neatitinka tų Europos valstybių praktikų, kuriomis remiasi valdantieji. Išvadose detaliai analizuojami BBC, Vokietijos ir Prancūzijos modeliai, konstatuojant, kad nė viename jų Vyriausybė neturi tokio vaidmens nustatant visuomeninio transliuotojo veiklos turinį ar sąlygas, kokį numatytų siūlomos pataisos.
LRT vertinimu, būtent ši pataisų dalis kelia vieną didžiausių grėsmių visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Demokratinėse valstybėse visuomeninio transliuotojo misija turi būti nustatoma įstatymu ir konstituciniais principais, o ne priklausyti nuo periodinių politinių derybų su vykdomąja valdžia. Venecijos komisija aiškiai pažymi, kad tokia sistema gali sukurti mechanizmą, leidžiantį netiesiogiai veikti redakcinę politiką bei visuomeninio transliuotojo prioritetus.
Biudžetas liko įšaldytas, atimamos kitos pajamos, o išlaidos didinamos
Komisija taip pat dar kartą kritiškai įvertino LRT finansavimo pakeitimus. Taigi Komisija ne tik konstatuoja, kad Seimas neatsižvelgė į ankstesnę rekomendaciją dėl finansavimo ir biudžeto įšaldymo, bet ir papildomai pabrėžia, kad nauja LRT finansavimo tvarka yra blogesnė nei galiojusi iki gruodžio mėn.
Išvadose konstatuojama, kad nebuvo atliktas visapusiškas vertinimas, ar siūlomas finansavimo modelis leis LRT tinkamai vykdyti visuomeninę misiją ir užtikrins stabilų bei prognozuojamą veiklos finansavimą. Venecijos komisija pažymi, kad išlaikomas biudžeto įšaldymas, nėra atlikta poveikio analizė, o papildomi ribojimai pajamoms bei naujai kuriamos struktūros didina finansinį ir institucinį neapibrėžtumą.
Komisija primena, kad pagal Europos standartus visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti adekvatus, tvarus, prognozuojamas ir apsaugotas nuo politinio spaudimo. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje ir Europos žiniasklaidos laisvės akte aiškiai įtvirtinta valstybių pareiga užtikrinti tokias finansavimo sąlygas, kurios leistų visuomeniniam transliuotojui nepriklausomai vykdyti savo misiją.
LRT jau anksčiau yra pažymėjęs, kad finansavimo sistema negali tapti netiesioginės kontrolės ar spaudimo priemone. Venecijos komisijos išvados patvirtina, kad siūlomos pataisos ne tik nesprendžia esamų klausimų, bet ir kuria papildomą teisinį bei finansinį nestabilumą.
Kritika dėl misijos ir redakcinio nepriklausomumo
Venecijos komisija kritiškai pasisakė apie LRT misijos siaurinimą labiau nei tai apibrėžia Konstitucinis teismas. Taip pat sukritikavo normą, jog „LRT veiklos apimtis ir pobūdis“ turi būti „proporcingi jos misijai“. Tai, anot komisijos, kelia riziką tapti priemone, kuria Vyriausybė savo nuožiūra galėtų apibrėžti ar riboti LRT misiją, ir būtų nesuderinama su Europos standartais.
Venecijos komisija kritiškai įvertino ir siūlomas nuostatas, suteikiančias LRT tarybai teisę spręsti dėl kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimo LRT turinyje. Komisija pažymėjo, kad toks reguliavimas gali paveikti redakcinę autonomiją ir sudaryti prielaidas nepagrįstam kišimuisi į redakcinius sprendimus, pabrėždama, kad sprendimai dėl dalyvavimo laidose turi likti redaktorių ir žurnalistų, o ne priežiūros institucijų kompetencijoje.
Plačiau vertindama pataisas, Venecijos komisija ne kartą akcentuoja, kad siūlomi papildomi kontrolės mechanizmai, persidengiančios ir nepakankamai aiškiai atribotos valdymo institucijų redakcinės ir priežiūros funkcijos kelia riziką LRT redakcinei autonomijai ir neatitinka Europos standartų, taikomų nepriklausomiems visuomeniniams transliuotojams.
Komisija kritikuoja naujų taisyklių taikymą jau pareigas einančiam generaliniam direktoriui
Atskirą susirūpinimą kelia siūlomi generalinio direktoriaus atleidimo mechanizmai. Venecijos komisija konstatuoja, kad siūlomi atleidimo pagrindai tampa pernelyg platūs, nepakankamai aiškūs ir gali būti interpretuojami itin plačiai. Komisija aiškiai pažymi, kad visuomeninio transliuotojo vadovo kadencija negali būti trumpinama dėl politinių ar su redakcine politika susijusių priežasčių.
Ypač svarbu tai, kad Komisija kritikuoja naujų taisyklių taikymą jau pareigas einančiam generaliniam direktoriui. Venecijos komisijos vertinimu, tokia situacija kuria ad personam reguliavimo riziką ir neatitinka teisinio aiškumo bei institucinės nepriklausomybės principų. Komisija taip pat pažymi, kad siūlomose pataisose išlieka politinio spaudimo rizika, o papildomos nepriklausomumo garantijos nėra pakankamos.
LRT vertinimu, tokios nuostatos kuria precedentą, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik LRT, bet ir visai Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomumo sistemai. Visuomeninių transliuotojų vadovų apsauga nuo politinio spaudimo yra viena esminių demokratinės žiniasklaidos sistemos sąlygų.
Įstatymas buvo rengiamas nesant pakankamo poveikio vertinimo ir konsultacijų
Venecijos komisija taip pat aiškiai konstatuoja, kad visas LRT įstatymo pataisų rengimo procesas neatitiko gero teisėkūros proceso standartų. Komisija pažymi, kad nebuvo atliktas visapusiškas poveikio vertinimas, nebuvo užtikrintos realios konsultacijos su LRT ir kitais suinteresuotais subjektais.
LRT ne kartą atkreipė dėmesį, kad visuomeninio transliuotojo visos paskutinės valdančiųjų inicijuotos LRT įstatymo pataisos ir teisėkūros procesas buvo ydingas. LRT nebuvo įtraukta į Darbo grupę Seime, buvo ignoruojamos ekspertų, žurnalistų organizacijų pastabos, nebuvo atliktas poveikio vertinimas, atsisakyta Vyriausybės išvadų.
Siūlomos pataisos ne stiprina, o siaurina LRT institucinį ir redakcinį nepriklausomumą
Bendra Venecijos komisijos išvados kryptis rodo, kad siūlomos pataisos ne stiprina, o siaurina LRT institucinį ir redakcinį nepriklausomumą. Komisija keliose vietose akcentuoja politinės įtakos riziką, nepakankamas nepriklausomumo garantijas, teisinio aiškumo trūkumą, perteklinį reguliavimą ir galimą poveikį redakcinei autonomijai.
Tai ypač svarbu dabartiniame geopolitiniame ir informaciniame kontekste, kai nepriklausomas visuomeninis transliuotojas yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės atsparumo elementų. Pati Venecijos komisija savo išvadose pažymi ypatingą LRT vaidmenį kovojant su dezinformacija ir užtikrinant visuomenės teisę gauti patikimą, objektyvią informaciją.
LRT tikisi, kad Venecijos komisijos išvados taps pagrindu iš esmės peržiūrėti siūlomas pataisas ir grįžti prie profesionalaus, depolitizuoto bei įtraukaus dialogo dėl visuomeninio transliuotojo ateities. LRT visada buvo ir išlieka atviras konstruktyvioms diskusijoms dėl veiklos tobulinimo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės stiprinimo. Tačiau jokios reformos negali būti grindžiamos sprendimais, kurie silpnintų visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ar kurtų prielaidas politinei įtakai.
Nepriklausomas visuomeninis transliuotojas yra ne vien institucinės struktūros klausimas. Tai – demokratijos, žodžio laisvės ir visuomenės teisės gauti patikimą informaciją garantija.
