Lietuvos medicinos studentų asociacija siūlo idėją keisti galiojančią tvarką ir leisti medicinos studentams dirbti gydytojų padėjėjais ar slaugytojais. Šiuo metu, teigė asociacijos prezidentas Paulius Sagevičius, studentai gali dirbti tik slaugytojų padėjėjais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dalies studentų pasiūlytą idėją vertina atsargiai ir pabrėžia, kad studento veikla turi atitikti sukauptas žinias ir gebėjimus. Panašiai kalbėjo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos fakulteto dekanas prof. Andrius Macas.
„Dabar teoriškai vienintelis darbas, kurį galime daryti: plauti skyrius, prausti pacientus, juos vežti į tyrimus ir palaikyti bendrą skyriaus tvarką. Atsiprašau, nenoriu skambėti kaip susireikšminusi, bet šitai galima atlikti ir neturint jokio išsilavinimo“, – tvirtino LSMU 4 kurso studentė, dirbanti slaugytojo padėjėja.
Pasak jos, slaugytojų padėjėjais dirbantys būsimi gydytojai daugiau patirties įgyja talkindami chirurgijos skyrių operacinėse, tačiau jeigu jaunuolis dirba terapiniame skyriuje – apie pacientus ir ligas nieko naujo nesužino.
„Tiesą pasakius, jei dirbi ne tame skyriuje, kuriame planuoji rezidentūrą, jokios naudos nėra. Galiausiai darai viską už visus: „Tą pavaduosi iš slaugytojų, tą pavaduosi iš saviškių.“ Esame baigę slaugos praktiką, ji būna trečio kurso pabaigoje, teoriškai turime beveik visus įgūdžius, kuriuos turi slaugytojos“, – svarstė ji.
Anot pašnekovės, tai būtų naudinga ne tik studentams, bet ir padėtų spręsti slaugytojų trūkumo problemą. Ketvirtakursė taip pat teigė, kad studentai galėtų talkinti ir kitose srityse, pavyzdžiui, padėtų gydytojams tvarkyti dokumentus.
Kita LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 3 kurso studentė svarstė, kad per praktiką įgyta patirtis nepakankama, o slaugytojo ar gydytojo padėjėjo darbas suteiktų gilesnių žinių: „Dabar turime eiti į praktikas, o jose dažnai kai kuriuose skyriuose tenka pasyviai sekioti gydytojus arba būti stebėtojais. Aišku, procedūrų daryti nesitikime, tačiau praktiškai negalime nieko padaryti. Turime ir kitą alternatyvą – išklausę slaugos pagrindų kursą galime tapti slaugytojų padėjėjais, tačiau manau, jeigu medicinos studentai galėtų tapti gydytojų padėjėjais arba užsiimti panašia veikla, dirbti kartu su gydytojais ir atlikti kitas procedūras, <...> galėtume atlikti ir slaugytojų funkcijas, tokias kaip kraujo paėmimas ir pan. Tai, manau, tikrai būtų gera praktika, ruoštų tolesniam darbui ir rezidentūrai.“
Mano, kad vyresni studentai galėtų dirbti atsakingesnį darbą
Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) vadovas P. Sagevičius LRT.lt teigė, kad slaugytojo padėjėjo darbas pirmakursiams ar antrakursiams gali atrodyti kaip puiki galimybė , tačiau vyresni studentai jau turi daugiau žinių, kurias galėtų pritaikyti. Jo manymu, jau po 3 kurso, baigę klinikinius studijų dalykus, studentai galėtų pretenduoti į kvalifikuotesnę darbo vietą.
Jo nuomone, studentai galėtų perimti dalį gydytojų darbo tose srityse, kurias jau išmano, o tai padėtų spręsti ir kitą problemą – gydytojų trūkumą: „Skirtinguose kursuose yra skirtingi [studijų] ciklai, skirtingos gaunamos žinios. Mokymo programoje surašyti tam tikri punktai, kurie būna aprašyti ir gydytojo specialisto normoje. Yra tam tikrų dalykų, kuriuos išmokstame daryti, ką pats gydytojas irgi turėtų daryti. Jeigu galėtume atlikti tas funkcijas ligoninėje, tada būtų logiška už tai ir sumokėti.“
Suomijoje yra toks modelis, kad vasarą jie išvyksta į regioną dirbti, tai privaloma.
P. Sagevičius
Asociacijos vadovas mano, kad studijuojant mediciną trūksta ne tik įvairesnio darbo galimybių, bet ir praktikos.
„Per mažai privalomų praktikų, pavyzdžiui, Kaune truputėlį ilgesnės praktikos, trijų savaičių, netgi kelios per visus mokymosi metus, bet Vilniuje slaugos praktika viena, ji trunka penkias darbo dienas ir viskas. Vėliau, iki šešto kurso, nebūna jokių praktikų. Šeštame kurse atliekama tik praktika, todėl ligoninėse nedirbantys studentai eina į savanoriškas praktikas. Kaune, pavyzdžiui, tai labai pasitvirtino, nes praktikų daugiau, jie turi praktikų sistemą, bet tikrai žinau, kad galima ir asmeniškai susitarti. Vilniuje dažniausiai reikia rašyti kokiam nors konkrečiam skyriaus gydytojui arba vyr. slaugytojai, kad priimtų į praktiką, nes jeigu parašai į bendrą ligoninės paštą – atsakymo nesulauksi“, – teigė jis.
P. Sagevičius pridūrė, kad skirtingos šalys problemas sprendžia skirtingai: kai kur medicininės praktikos apmokamos, dar kitur – skiriamos specialios stipendijos ar leidžiama dirbti gydytojų asistentais. „Pavyzdžiui, gydytojo asistento modelis yra Švedijoje, Austrijoje. <...> Suomijoje yra toks modelis, kad vasarą išvykstama į regioną dirbti, tai privaloma. Jie sumažina darbo krūvį,o gydytojai, dirbantys visus metus, gali išeiti atostogų. <...> Taigi, yra labai skirtingų modelių. Daug kur praktikos apmokamos. Pats universitetas siūlo apmokamas praktikos vietas arba stipendijų modelį.“
Sako, kad idėją dar reikia gerai apgalvoti: „Tai iškreiptų profesinių kompetencijų ribas“
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų atstovybės pirmininkė Agata Bruzgul sako, kad darbo galimybės išties siauros, tačiau su pokyčiais skubėti nereikėtų – idėja turi būti nuosekliai išnagrinėta ir išdiskutuota.
Slaugytojų trūkumo problema neturėtų būti sprendžiama pasitelkiant medicinos studentus.
A. Bruzgul
„Slauga yra savarankiška profesija su aiškiai apibrėžtomis kompetencijomis ir atsakomybėmis. Be to, manome, kad slaugytojų trūkumo problema neturėtų būti sprendžiama pasitelkiant medicinos studentus, – tai iškreiptų profesinių kompetencijų ribas, slaugos ir medicinos studijų turinį bei apimtį ir galėtų neigiamai veikti paslaugų kokybę“, – idėją leisti studentams dirbti slaugytojais ji įvertino kritiškai.
Kalbėdama apie galimybę studentams tapti gydytojų padėjėjais pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje nėra tinkamos licencijavimo ar kompetencijų reglamentavimo sistemos, o be aiškios teisinės bazės liktų nemažai neapibrėžtumo.
„Tikslingiausia kryptis, kalbant apie medicinos studentų įsidarbinimo galimybes, būtų ne plėsti veiklą slaugos srityje, o įtvirtinti gydytojo asistento vaidmenį Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Tai leistų studentams įsitraukti į gydytojo darbo lauką pagal jų pasirengimo lygį ir galėtų duoti naudos tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek studentams, tiek pacientams.
Tarptautinė praktika rodo, kad tokie modeliai gali veikti efektyviai. Pavyzdžiui, Šveicarijoje medicinos studentai gali tiesiogiai prisidėti prie pacientų priežiūros: hospitalizuoti pacientus, skirti tyrimus ar stebėti sunkios būklės ligonius. Panašiai ir Suomijoje – tam tikrą studijų etapą pasiekę studentai gali įsitraukti į darbą gydymo įstaigose, tačiau jų atsakomybės tiksliai reglamentuotos, o darbas vyksta su nuolatine mentoriaus priežiūra. Tai užtikrina pacientų saugumą, aiškias atsakomybės ribas ir kokybišką studentų praktinį rengimą“, – teigė A. Bruzgul.
Universitetas vertina atsargiai: neužtenka tik teorinių žinių
LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. A. Macas komentare LRT.lt teigė suprantantis studentus, tačiau idėją vertina kritiškai.
„Prieš suteikiant studentui teisę praktikuotis tam tikrose saugiose ribose, jis turi būti pasiekęs tam tikrą žinių ir įgūdžių lygį. Kitose situacijose gal pakaktų gerai išlaikyto egzamino ar įskaitos, tačiau šiuo atveju praktika yra darbo su žmogumi, pacientu klausimas, reikia šiek tiek daugiau. Saugiai praktikuoti ir atlikti tam tikras slaugytojo funkcijas reikia ne tik žinių, bet ir kokybiškai įgytų įgūdžių. Kitaip tariant, studentas jau turi būti stebėjęs ligonį prie lovos, simuliacinėje erdvėje su dėstytojo priežiūra atlikęs tam tikrą skaičių procedūrų ir gavęs už tai įvertinimą ar net specialų sertifikatą. Tada pacientas jau bus saugus su jaunu specialistu, kai jis atliks tam tikrus veiksmus“, – rašė jis.
Anot jo, jau daugiau nei 15 metų pažangias studijų programas diegiantys pasaulio universitetai etapines kompetencijas ugdo ir taiko ne tik rezidentūros, bet ir ikidiplominėse studijose.
„Lietuvoje etapinių kompetencijų diegimo procesą pradėjome prieš kelerius metus. Jis žengia į priekį, ateina laikas ir ikidiplominėms studijoms. LSMU jau pradėjome rengtis diegti šį procesą“, – teigė jis.
Ministerija: „Viskam yra savo laikas“
SAM dalies studentų pasiūlytą idėją vertina atsargiai ir pabrėžia, kad studento veikla turi atitikti sukauptas žinias ir gebėjimus.
„Viskam yra savo laikas. Gydytojai ir slaugytojai ruošiami skirtingai, todėl ir kompetencijos skiriasi. Studentai gali padėti, atlikti tam tikras procedūras, įgyti praktikos, bet visiškai perimti nei gydytojo, nei slaugytojo vaidmens negali. Tai normalu – kompetencijos ateina su laiku ir patirtimi“, – teigė ministrės patarėja Jurgita Platakytė.
Anot jos, prisidėti prie pacientų priežiūros galima dirbant slaugytojų padėjėjais, o norint kvalifikuotesnio darbo, reikia ieškoti individualių sprendimų.
„Sveikatos apsaugos ministerija mato ir vertina studentų motyvaciją ir yra atvira diskusijoms. Bet jei kalbame apie didesnius pokyčius, jie turi būti gerai apgalvoti įtraukiant visus: studentus, slaugytojus, gydytojus ir gydymo įstaigas“, – teigė ji.
