Tarptautinėje konferencijoje „Resilient Medicine 2026“ Lietuvos medicinos įstaigų atstovai diskutavo apie pasiruošimą karo grėsmei. Vienas pagrindinių diskusijos klausimų – ką ligoninės turi padaryti per ateinančius dvylika mėnesių ir kokius planus yra išsikėlusios šiam laikotarpiui.
Vilniaus Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša sakė, kad svarbu galvoti apie ilgalaikį planą.
„Didelėje sistemoje, tokioje kaip sveikatos priežiūros sistema, 12 mėnesių yra trumpas laiko tarpas. Jeigu norime, kad šis 12 mėnesių planas būtų prasmingas, tai turi būti didesnio plano dalis. Jeigu norime baigti pasiruošimą 2030 metais, turime jau dabar galvoti, ką padaryti. Jeigu kiekvienais metais padarysime svarbius suplanuotus žingsnius, galutinis planas bus įgyvendintas.
Tiesa, yra vienas niuansas – mes nežinome, ar turime šiuos penkerius metus. Dėl to atsiranda tam tikrų pasiruošimo prioritetų“, – sakė Santaros klinikų direktorius.
Prof. T. Jovaiša įvardija penkis pagrindinius elementus, kurie leidžia tinkamai pasiruošti grėsmėms.
„Svarbiausias uždavinys – sukoordinuoti penkias sritis: personalą, išteklius, parengti saugias erdves, žinoti darbo karo atveju struktūrą – protokolai ir sistema, kaip turime dirbti. Na, ir penktoji dedamoji – socialinis saugumas – kuri yra svarbi ir pacientams, ir medicinos darbuotojams (angl. staff, stuff, spaces, structures and social security – LRT.lt)“, – vardijo jis.
Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis sako, kad, norėdami pasiruošti galimai karo grėsmei, turime keisti požiūrį.
„Turime keisti savo požiūrį. Turime suprasti, kad sveikatos priežiūros sistema yra labai svarbi valstybės gynybos sistemos dalis.<...> Daug kalbame apie sužeistuosius, bet turime suprasti, kad per karą bus ir lėtinėmis, chroninėmis ligomis sergančiųjų, jie niekur nedings karo atveju. Norint turėti atsparią ir pasirengusią visuomenę, negalime pamiršti šių aspektų“, – sakė jis.
Kiek gydytojų turėsime karo atveju?
Prof. T. Jovaiša pabrėžia, kad svarbu žinoti ir tikslius specialistų skaičius, kurie dirbtų karo atveju.
„Mes turime dvylika tūkstančių gydytojų Lietuvoje, bet tik kiek daugiau nei dešimt procentų iš jų yra chirurginės srities specialistai. Į šį skaičių įeina ir vaikų chirurgai, ir plastikos chirurgai, visi chirurgai bendrai.
Taigi, atsijojus kitų sričių gydytojus, jau turime nebe 12 tūkst., bet 1200 specialistų. Dar giliau analizuojant skaičius matysime, kad pirmomis karo dienomis turėsime tik 500–600 chirurgų, galinčių dirbti. Todėl, ruošiantis krizėms, svarbus bendradarbiavimas tarp ligoninių, kad galėtume užtikrinti reikalingą pagalbą.
Karo atveju būtų reikalingi ir tokie specialistai kaip anesteziologai ir intensyviosios terapijos specialistai, skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai. Taigi, visos trys grupės sudaro mažiau nei 20 proc. visų gydytojų, kuriuos turime“, – teigė T. Jovaiša.
Jis sako – kitų sričių gydytojai taip pat yra svarbi ir neatskiriama pagalbos dalis, tik su kitomis atsakomybėmis.
„Mūsų siekiamybė nėra apmokyti dvylika tūkstančių gydytojų gydyti karo traumas ir sužeidimus. Mums reikia apmokyti 1500–2000 specialistų, o tai yra įveikiama užduotis. Bet tai nereiškia, kad kiti specialistai nėra svarbūs karo atveju. Priešingai, krizės atveju dar daugiau darbo ir atsakomybių teks pirminei sveikatos priežiūrai ir bendrosios praktikos gydytojams. Specialistai turi žinoti, kad krizės atveju jie dirbs savo darbą, tik gal kiek platesniu mastu, kiek kitomis sąlygomis. Bet svarbiausia žinutė jiems – jie turės daryti tai, ką daro ir šiandien“, – apibendrina pašnekovas.
12 mėnesių planas
Santaros klinikų vadovas sako: „Per dvylika mėnesių norime įgyvendinti vadinamąjį projektą 300. Siekiame, kad 300 lovų galėtų būti aprūpinamos požeminėse ligoninės struktūrose.“
Jis įvardija ir didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria ligoninė ruošdamasi krizėms.
„Didžiausių iššūkių kyla su ištekliais, kurie nėra ligoninės atsakomybė, pavyzdžiui, vandens tiekimas, šiluma. Čia svarbus bendradarbiavimas su išorės partneriais, tokiais kaip „Vilniaus vandenys“. Elektros tiekimo klausimus išsprendėme savarankiškai“, – sako prof. T. Jovaiša.
Tuo tarpu Kauno klinikų atstovas K. Stašaitis sakė, kad Kauno ligoninėje vandens, elektros ir šilumos tiekimo klausimai išspręsti.
„Mūsų ligoninė gali kelias dienas funkcionuoti nepriklausomai nuo išorės tiekėjų. Planuojame plėsti požemines patalpas, bet tai užtruks ir nebus įgyvendinta per dvylika mėnesių“, – teigė K. Stašaitis.
Jis pabrėžia ir telemedicinos svarbą bei sako, kad ši sritis galėtų pasitarnauti karo atveju.
