Venecijoje prasideda tarptautinė bienalė, trečiadienį joje atidarytas ir Lietuvos paviljonas. Šiemet bienalės dalyvių ir gerbėjų gretas sukrėtė skandalas – renginyje leista dalyvauti Ukrainos agresorei Rusijai.
LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ aptariamas Venecijos bienalės žiuri atsistatydinimas ir Baltijos šalių iniciatyvos, siekiant išreikšti nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija.
Visą LRT RADIJO įrašą rasite čia:
Venecijos bienalė yra viena seniausių šiuolaikinio meno parodų visame pasaulyje, ji rengiama kas antrus metus. Tai platforma, kurioje meno talentai susitinka diskutuoti apie aktualias pasauliui temas, kultūros vaidmenį, atstovauti šaliai ir pristatyti nacionalinį paviljoną.
„Italijos žiniasklaida mini, jog Rusijos paviljono atidarymas – „vienas laukiamiausių“, prie paviljono būriuojasi žurnalistai, darbuotojai. Vėliau paviljonas bus uždarytas, tačiau paviljono kuratoriai atsisakė kalbėti su žurnalistais, teigė, kad į Italiją atvyko dėl kultūros, o ne dėl politikos. Kuratorė taip pat pabrėžė, jog prie paviljono bus sustiprinta apsauga, jie laukia protesto akcijų“, – įžvalgomis dalijasi LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė.
Italijos politikai į Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose kultūros renginiuose žiūri nevienareikšmiškai. Anot N. Budrytės, kultūros ministras pareiškė atsisakantis dalyvauti Venecijos bienalėje, tačiau nurodė, kad sprendimą į renginį įsileisti Rusijos menininkus priėmė pati organizacija.
„Italijos vicepremjeras pareiškė, kad atvyks ir aplankys visus paviljonus. Jis pabrėžia, kad kultūra negali būti siejama su politika. Tokia jo pozicija (...). Dažnai sakoma, jog bienalės prezidentas veikia su regiono vadovybės priedanga, kadangi regiono prezidentas pasisako už Rusijos dalyvavimą“, – sako ji.
Nors Italija nesutaria dėl Rusijos dalyvavimo tarptautiniame meno renginyje, Baltijos šalys vieningai svarsto įvairias viešas iniciatyvas bienalės metu, siekia išreikšti nepasitenkinimą ir solidarumą su Ukraina.
„Baltijos šalių paviljonų komisarai jau yra pareiškę protestą ir parašę bendrą kreipimąsi į bienalės vadovybę. Mes prieštaraujame sprendimui priimti Rusiją į Venecijos bienalę. Pasitarę su kolegomis ukrainiečiais, mes pakeitėme savo strategiją, išreiškiame solidarumą su Ukraina, su menininkais, ir ignoruojame Rusijos paviljoną. Mes nenorime ten lankytis, nenorime ten būti, veikiau renkamės stovėti išvien su ukrainiečiais. Mes skleisime žinią dėvėdami specialų ženklą“, – teigia Lietuvos paviljono komisarė Loreta Jablonskienė.
Anot šiuolaikinio meno rinkos ekspertės Justės Jonutytės, pastaraisiais metais tarptautinės meno parodos vis dažniau tampa protestų ir politinio nepasitenkinimo sūkuriu.
„Pastaraisiais metais vyksta ne tik Rusijos, bet ir Izraelio paviljonų blokados. Tai nėra naujiena, nauja galbūt tai, kad yra pasiektas aukštesnis pasipriešinimo lygis. Prieš ketverius metus prie stendo susirinkdavo keliasdešimt žmonių, šiais metais laukia masiniai protestai“, – tikina J. Jonutytė.
Taip pat skaitykite
LRT RADIJO bendradarbė Italijoje priduria, kad šiais metais, be protestų prie Rusijos paviljono, tikimasi ir protestų prie Izraelio paviljono.
Pasitarę su kolegomis ukrainiečiais, mes pakeitėme savo strategiją, išreiškiame solidarumą su Ukraina, su menininkais, ir ignoruojame Rusijos paviljoną.
L. Jablonskienė
„Italijos fonas yra kiek kitoks nei Lietuvos. Lietuvoje stipriai palaikome Ukrainą, tačiau išėję į gatvę Italijoje pamatytume daugiau Palestinos vėliavų ir protestų už ją. Todėl galime tikėtis ir daugiau protestų prie Izraelio paviljono. Italijos pozicija yra ganėtinai aiški – kultūra turėtų būti atsieta nuo politikos“, – sako N. Budrytė.
Parengė Emilija Balcerytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
