Kodėl svarbu skaityti maisto papildų etiketes ir kodėl negalime įvairiais preparatais „pastiprinti“ organizmo? Kalbėdami apie maisto papildus, šeimos gydytojai sako: „Nesivadovaukite taisykle – jei kiti vartoja, reikia ir man.“
Trečiadienį vykusioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje apie maisto papildų vartojimą „Tik tiek, kiek reikia. Tik tada, kada reikia“ aptartos pagrindinės maisto papildų vartojimo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bei pristatytos rizikos netinkamai vartojant preparatus.
VMVT Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė sako, kad Lietuvoje papildų vartojimas paplitęs gana plačiai.
„Higienos instituto duomenimis, beveik 17 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja maisto papildus, 40 proc. gyventojų vartoja maisto papildus 3–4 mėnesius per metus, o visai preparatų nevartoja vos 8,3 proc. gyventojų“, – sakė VMVT atstovė.
Inese Siksna, Latvijos maisto saugos instituto „BIOR“ Rizikos vertinimo ir epidemiologijos skyriaus vadovė, teigia, kad maisto papildų kiekiai ypač išaugo pastaraisiais metais.
Remiantis ekspertės iš Latvijos pateiktais duomenimis, daugiausiai iš Baltijos šalių maisto papildus vartoja latviai (90,1 proc. gyventojų), antrojoje vietoje – lietuviai (82,9 proc. gyventojų), o mažiausiai maisto papildų vartoja estai (77,4 proc. gyventojų).
„Aiškinomės, dėl kokių priežasčių žmonės vartoja maisto papildus. Atsakymų buvo įvairių, bet dažniausios priežastys šios: siekis stiprinti imunitetą, užtikrinti, kad organizmui netrūktų maistinių medžiagų, reguliuoti kūno svorį, gydyti įvairias sveikatos problemas, mažinti stresą“, – teigia pranešėja iš Latvijos.
Ji dalinosi ir statistika, kaip žmonės apsisprendžia vartoti papildus. Surinkti duomenys apie Latvijos gyventojus parodė, kad dažniausiai žmonės ima vartoti maisto papildus patys nusprendę, kad jiems to reikia (48,5 proc. atvejų).
„Gera žinia ta, kad žmonės linkę pasitikėti ir gydytojais: 45 proc. nurodė, kad maisto papildus jiems rekomendavo gydytojai. Vis dėlto išsiaiškinome, kad neretas atvejis, kai maisto papildų žmonėms pasiūlo ir plaukų priežiūros specialistai. Ši informacija nustebino ir mus pačius, anksčiau neturėjome informacijos apie tai, kad šie žmonės taip pat dalina patarimus ir dar gana aktyviai. Tai turbūt dažniausiai susiję su plaukų priežiūra“, – konferencijoje sakė ekspertė iš Latvijos.
Jei kiti vartoja, reikia ir man
Renginyje kalbėjusi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, kad beatodairišką papildų vartojimą lemia psichologiniai motyvai ir aplinkos įtaka.
„Nerimo visuomenėje yra labai daug ir tai tampa kūniškais simptomais. <...> Papildai vartojami manant, kad taip galima pastiprinti organizmą. Mes organizmo pastiprinti negalime. Galime tik jo negriauti nesveiku gyvenimo būdu. Duokime jam gero miego, pakankamą vandens kiekį, visavertę mitybą, judėjimą, ir jis bus toks, kokį atsinešėme gimdami.
Beatodairišką papildų vartojimą lemia nerimas dėl sveikatos. Nerimastingi žmonės dažniau renkasi papildus. Tačiau ir tie, kurie labai rūpinasi sveikata, ima „kažką“ vartoti, nes „kažką“ vartoja aplinkiniai“, – sako šeimos gydytoja.
„Nedarykite visko vien todėl, kad kažkas jums taip pasakė – net jei tas žmogus yra garsus.“
Socialinė įtaka, gydytojos teigimu, taip pat veikia. Ji sako, kad dažnai žmones paskatina aplinka, kolegos, pažįstami, kurie vartoja maisto papildus.
„Aš turiu būti sveikesnis, gražesnis, lygesne oda, amžėti be raukšlelių. Idėjos, kaip išlikti jaunam ir nepakitusiam, daro spaudimą nemažai daliai visuomenės“, – išsako girdėtas pacientų mintis gydytoja.
Medikė nurodo, kaip atpažinti, kada papildų vartojimas tampa beatodairiškas: kai vartojama be realaus poreikio ar atliktų tyrimų; kai tikima, kad papildai išspręs „viską“; ignoruojama mityba, miegas, gyvenimo būdas; remiamasi reklama ar nuomone, o ne medicina; vartojama dėl „viso pikto“.
Labai svarbu nieko nenuslėpti nuo savo gydytojo, sako J. Dūdienė, mat labai daug maisto papildų sąveikauja su vaistais, tad gydytojui svarbu žinoti, ką pacientas vartoja kartu su vaistais.
Tai ypač svarbu ir kalbant apie onkologines ligas.
„Bet kuris vaistas gali pakeisti maisto papildo veikimą organizme. Onkologijoje papildai nėra neutralūs. Jie gali turėti poveikį biologinei terapijai ar hemopreparatams“, – teigia J. Dūdienė.
Papildai, gydytojos teigimu, vartotini tik tada, kai organizme randamas tam tikrų medžiagų trūkumas, pavyzdžiui, vitamino D, B12, geležies trūkumas.
Pranešimo pabaigoje gydytoja pasidalino garsios aktorės Annos Hathaway mintimi: „Nedarykite visko vien todėl, kad kažkas jums taip pasakė – net jei tas žmogus yra garsus.“
Etikečių skaitymas: kodėl tai svarbu?
Konferencijos moderatorius šeimos gydytojas Ignas Klėjus atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: žmonės vengia skaityti preparatų etiketes. Medikas pasakoja susiduriantis su situacijomis, kai pacientai ateina su ilgu maisto papildų sąrašu ir visas konsultacijos laikas skiriamas vien papildų analizei.
„Kartais visa konsultacija yra tik tyrinėjimas, ar medžiagos nepersidengia, ar nėra kažkokių pavojingų sąveikų, ir etikečių skaitymas“, – sako šeimos gydytojas.
Jis kelia klausimą, ar etiketės yra per sunkios, ar žmonės jų tiesiog neskaito.
VMVT atstovė I. Drulytė atsako, kad skundų dėl etikečių girdima iš visų pusių: verslas skundžiasi, kad etiketėse per daug informacijos turi pateikti, o vartotojai neretai skundžiasi, kad informacijos etiketėse per mažai.
„Kai su vartotojais kalbu apie maisto ženklinimo taisykles, pabrėžiu, kad jeigu prekybos vietoje yra per sunku skaityti ar tai užtrunka per daug laiko, žmonės turėtų parsinešti namo ir išsistudijuoti etiketes, tada kitą kartą jau bus lengviau. Tam reikia įgūdžių. Įgūdžius reikia formuoti. <...> Vartotojas turi daryti informuotą sprendimą – pasirinkti produktą pagal pateiktą informaciją“, – teigia VMVT atstovė.
Su teiginiu, kad informacijos yra pakankamai, sutinka ir ekspertė iš Latvijos I. Siksna. Ji sako, kad problema, jog žmonės neturi kada skaityti etikečių, ir dėl šios priežasties prekių gamintojai siekia pateikti informaciją kuo paprasčiau – pasitelkdami paveikslėlius.
„Yra žmonių, kurie nebesilanko pas mitybos specialistus, o klausia dirbtinio intelekto, kokius papildus vartoti ir kas tinka jų organizmui. Tai gali padėti susisteminti informaciją, bet yra rizikų, kad kas nors gali neigiamai paveikti sveikatą“, – apibendrina I. Siksna.
