Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) iš esmės pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, tačiau pasiūlė išplėsti asmenų, galinčių kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo, ratą.
Komitetas siūlo įteisinti pagalbinio apvaisinimo galimybę visoms moterims, nepriklausomai nuo šeiminio statuso ir medicininių priežasčių. Komiteto nuomone, asmens reprodukcinės teisės yra svarbus žmogaus teisių į asmeninį gyvenimą aspektas. Komitetas siūlo tokioms moterims, kurios negali pastoti dėl „socialinio nevaisingumo“, suteikti teisę į pagalbinį apvaisinimą. Tačiau, atsižvelgiant į medicininės diagnozės nebuvimą, siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos neapmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis.
Komitetas taip pat siūlo atsisakyti nuostatos dėl reikalavimo poroms, siekiančioms pagalbinio apvaisinimo, įrodinėti bendrą gyvenimą ne mažiau kaip vienus metus ir tikslą kurti šeiminius santykius. Komiteto nuomone, tokio reikalavimo įgyvendinimas nebūtų korektiškas asmens duomenų apsaugos aspektu ir prasilenktų su gydytojo, vertinančio šeimos atitiktį reikalavimams, kompetencija.
Kaip skelbta, balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
Projekte numatoma praplėsti valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką. Taip esą siekiama padidinti gimstamumą ir užtikrinti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus.
Tiesa, kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kol Seime nebus priimtas naujas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, tol paslaugos šiai procedūrai ir toliau bus teikiamos pagal dabar galiojančią, senąją tvarką.
Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
