Ryšių reguliavimo taryba (RRT) siūlo Lietuvos paštui už universaliąsias pašto paslaugas 2024 metais kompensuoti dalį – 3,469 mln. eurų jo patirtų nuostolių. Galutinį sprendimą dėl to priims Susisiekimo ministerija.
RRT teigimu, šie nuostoliai sudarė paštui nepagrįstai didelę finansinę naštą – įmonė prašė kompensuoti kur kas didesnę sumą – 5,167 mln. eurų. Tačiau RRT priimdama sprendimą dėl kompensacijos atsižvelgė į auditoriaus išvadas.
RRT pirmininkė Jūratė Šovienė sako, kad dabartinis šios paslaugos modelis konkurencingoje rinkoje yra pasenęs – dalis jos reikalavimų yra pertekliniai ir ekonomiškai nepagrįsti.
„Esame pateikę Vyriausybei siūlymus peržiūrėti paslaugos teikimo modelį ir atsisakyti perteklinių reikalavimų, daugiau dėmesio skiriant skaitmeniniams ir inovatyviems sprendimams“, – pranešime sakė J. Šovienė.
RRT duomenimis, šios paslaugos dalis rinkoje kasmet mažėja – pernai ji siekė 4,3 proc. (užpernai – 6,3 proc.), o Lietuvos pašto pajamos iš jos 2025 metais krito 14,6 proc. iki 11,54 mln. eurų.
„Paslaugos teikimas Lietuvos paštui tampa vis nuostolingesnis“, – pabrėžė RRT.
Universalioji pašto paslauga apima bazinį laiškų ir siuntinių tvarkymą visoje Lietuvoje. Jos teikėjas privalo surinkti, rūšiuoti, vežti ir pristatyti iki 2 kilogramų sveriančias pašto siuntas, iki 10 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, taip pat registruotąsias ir įvertintąsias siuntas, taip pat privalo pristatyti iki 20 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, gaunamus iš kitų ES valstybių.
Šiuo metu – iki 2026 metų pabaigos – universaliąją pašto paslaugą visoje šalies teritorijoje teikia Lietuvos paštas.
