Rusams gali tekti pamiršti saulėtą Žydrąjį Krantą, vakarėlius Kurševelyje ar apsipirkimo savaitgalius Milane ir Paryžiuje. Dalis ES šalių siūlo uždrausti atvykti į Šengeno zoną ne tik kariavusiems Ukrainoje, bet ir apriboti visiems Rusijos piliečiams turistinių vizų išdavimą.
„Vakar mes nusiuntėme laišką dėl vizų ribojimo Rusijos piliečiams. Situacija Europoje tokia, kad beveik 500 tūkst. rusų turistų buvo įleisti į Europą. Mano žinia jiems labai paprasta – jokių apsipirkimo savaitgalių, prašmatnių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke. Dabartinė situacija yra visiškai beprotiška ir tai turi baigtis“, – teigė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis, ketvirtadienį atvykęs į ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą Liuksemburge.
Minimą laišką ES užsienio politikos vadovei Kajai Kallas ir migracijos komisarui Magnusui Brunneriui pasirašė ministrai iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių, Čekijos, Danijos, Suomijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Švedijos, taip pat ES nepriklausančių Islandijos ir Norvegijos. Jame Europos Komisija raginama pateikti teisinį pasiūlymą visai ES, kuris leistų uždrausti išduoti vizas Rusijos piliečiams, išskyrus humanitarines priežastis, arba bent jau priimti bendrą sprendimą dėl turistinės vizos išdavimo apribojimų.
„Rusija daugiau nei ketverius metus agresyviai puola Ukrainą, o mes, ES šalys, iki šiol jiems išduodame per daug turistinių vizų. Į tai turėtume susikoncentruoti, nes tai absoliučiai, absoliučiai nepriimtina“, – Liuksemburge kalbėjo ir Suomijos teisingumo ministrė Mari Rantanen.
2025 m. rusų prašymų išduoti vizą skaičius buvo 8 proc. didesnis nei 2024 m., o išduotų vizų skaičius padidėjo dar labiau: pernai vizą gavo 623 451 rusas, 2024 m. – 565 719. Palankiausiai į rusų turistus žiūri pietinės šalys: praėjusiais metais daugiausia vizų rusams išdavė Prancūzija (daugiau nei 170 tūkst.), Italija (per 160 tūkst.), Ispanija (beveik 100 tūkst.) ir Graikija (daugiau nei 40 tūkst.).
Tai, kad praeitais metais iki 10 proc. išaugo vizų išdavimas – mes turime beveik pusę milijono rusų turistų, kurie mėgaujasi geru buvimu Europoje, paplūdimiais, barais, kalnais ir viskuo – absoliučiai nepriimtina.
Kęstutis Budrys
Kartu ant ES stalo jau yra Estijos pasiūlymas neįsileisti į Šengeno zoną Rusijos piliečių, kurie dalyvavo agresijoje prieš Ukrainą. Tai irgi aptars į ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą susirinkę ministrai.
„Kitas labai svarbus klausimas, susijęs su Ukraina, – tai rusų kovotojai. Plačiai suprantama, kad tai kels Europai problemų ateityje. Tie žmonės, kurie žudo ir naikina Ukrainoje, atvyks ieškodami naujų iššūkių, galimai Europoje. Mes nenorime jų įsileisti į Šengeno zoną. Tai ne vieta jiems atvykti ir lankytis. Todėl Estija pradėjo šią iniciatyvą sudaryti tokių žmonių sąrašus. Mes jau į šį sąrašą įtraukėme daugiau nei 2 tūkst. asmenų. Esame laimingi, kad daug ES šalių parėmė šią iniciatyvą. (...) Laukiame Komisijos ilgalaikio pasiūlymo visai Europai“, – ketvirtadienį Liuksemburge pažymėjo Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro.
Jis tikisi, kad dėl šio pasiūlymo bus sutarta šių metų antrąjį pusmetį. LRT.lt šaltinių teigimu, esminiai sprendimai dėl abiejų vizų ribojimų Rusijos piliečiams pasiūlymų turėtų būti priimti po birželio pabaigoje įvyksiančios Europos Vadovų Tarybos.
Dar neseniai tokios vizų draudimų iniciatyvos atrodė neįmanomos, tačiau dabar, ES nelikus geriausio Kremliaus draugo, Vengrijos premjero Viktoro Orbano, skubama pasinaudoti galimybe rimčiau spausti Rusiją. Žinoma, kai kurios šalys toliau bando argumentuoti, kad reikia palikti atviras duris eiliniams rusams, nes esą jie galėtų pasisemti gerosios, demokratijos patirties Europoje. Rusų turistų, dar pašiepiamai vadinamų „russo turisto“, atnešami pinigai – kitas argumentas. Tiesa, skirtingai nei sankcijų atveju, priimant šiuos ribojimus užtektų kvalifikuotos valstybių narių daugumos, o ne visų 27 šalių pritarimo.
„Tai, kad praeitais metais iki 10 proc. išaugo vizų išdavimas – mes turime beveik pusę milijono rusų turistų, kurie mėgaujasi geru buvimu Europoje, paplūdimiais, barais, kalnais ir viskuo – absoliučiai nepriimtina. Ta valstybė vykdo agresiją prieš Ukrainą ir Europai negali būti pasiteisinimas: žinot, bet nemažai pinigų čia pas mus išleidžia“, – LRT ketvirtadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
Lietuva dar nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. sustabdė Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams, išskyrus tam tikras humanitarines išimtis ir atvejus, kai vizos būtinos dėl tiesioginių šeimos ryšių su ES piliečiais ar kitų išimčių. Palaikydamas Estijos iniciatyvą Vilnius taip pat į Šengeno juoduosius sąrašus įtraukė beveik 300 Rusijos piliečių, dalyvavusių karinėje agresijoje prieš Ukrainą, duomenis.
