Po vakarykščio Rusijos išpuolio, per kurį žuvo daugiau nei 20 ukrainiečių, Ukraina atsakė smūgiais Sankt Peterburgo naftos terminalui. Jame kilo didelis gaisras, buvo girdėti sprogimai, dūmai buvo matomi keliolika kilometrų. Terminalas liepsnoja tuo metu, kai mieste prasideda antidavosu vadinamas Ekonomikos forumas. Jame kalbą turi sakyti ir Vladimiras Putinas.
Apie 20 tūkstančių į Rusijos Davosu vadinamą Ekonomikos forumą atvykusių svečių pasitiko vaizdai. Smūgiai Sankt Peterburgui įvykdyti praėjus dienai, kai per Rusijos raketų ir dronų ataką visoje Ukrainoje žuvo daugiau nei dvi dešimtys žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai vadina tolimojo nuotolio bausme.
„Tarp objektų – Sankt Peterburgo naftos terminalas. Atstumas nuo Ukrainos sienos iki šio Rusijos naftos pramonės objekto, naudojamo karo tikslais, apie 1100 kilometrų. Taip pat smogta tik į karinius taikinius Kronštato bazėje“, – sako V. Zelenskis.
Ataka privertė naktį kelioms valandoms uždaryti Sankt Peterburgo oro uostą, o Ukraina neslepia – operacija siekta sutrukdyti tris dienas vykstantį forumą, kuriame penktadienį turėtų kalbėti ir pats V. Putinas.
Anksčiau bene svarbiausias Rusijos ekonominis renginys, skirtas Vakarų investicijoms pritraukti, į šalį sukviesdavo įvairiausius pasaulio lyderius.
Kalbą čia yra sakęs prezidentas Emmanuelis Macronas, tuometė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir velionis Japonijos ministras pirmininkas Shindzo Abė.
Tačiau nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022-aisiais, forumas tapo Kremliaus atskirties pasaulinėje arenoje atspindžiu.
Todėl penktame nuo plataus masto forume V. Putinui tenka kliautis tik artimiausių draugų – Uzbekistano, Tanzanijos, Kubos, Baltarusijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos lyderiais.
Bet šįkart renginyje dalyvaus ir Vakarų nuomonės formuotojai – tarp jų Candace‘as Owensas bei V. Putiną palaikantis aktorius Stevenas Seagalas, kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovai.
Kremlius džiaugiasi ir, kad pirmą kartą per beveik dešimtmetį forume dalyvaus Jungtinių Valstijų atstovai, konkrečiau Rodney Mimsas Cookas jaunesnysis – Vaizduojamojo meno komisijos pirmininkas, kuris šiuo metu atsakingas ir už D. Trumpo pokylių salės statymo priežiūrą.
Ir nors oficialioje programoje Ukraina nė karto neminima, o gyventojai įbaiminti garsiai karo nekritikuoti, konfliktas temdo forumo dangų – ir tiesiogine ir perkeltine prasme.
Nuo žaliavų priklausoma Rusijos ekonomika smarkiai sulėtėjo – praėjusiais metais augimas siekė tik apie procentą, lyginant su beveik penkiais 2024 m. O šių metų pirmąjį ketvirtį susitraukė dviem dešimtosiomis procento. Šių metų augimo prognozės irgi kuklios – kiek mažiau nei pusė procento.
Tačiau Rusija tikina nesitrauksianti nuo ekonomiką žlugdančio karo – taip pat, kad atakas prieš Ukrainą tęs.
„Mūsų atsakymai bus sistemingi, ir iš tiesų jie jau tokie yra. Kalbant konkrečiai apie smūgius, informacija apie juos yra išimtinai regioninių valdžios institucijų ir Gynybos ministerijos kompetencija. Tačiau apskritai galiu pasakyti, kad specialioji karinė operacija tebevyksta, kad ateityje tokie smūgiai nepasikartotų“, – sako Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tuo metu Maskvos primesti pareigūnai tvirtina, kad Rusijos okupuotoje rytų Ukrainos dalyje dronui pataikius į autobusą žuvo septyni žmonės ir dar 11 sužeista. Autobusas Donecko srityje nukentėjo jam važiuojant iš Maskvos į Simferopolį Kryme – Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.
Apžvalgininkai teigia – grasinimais ir dideliais smūgiais, tokiais kaip vakar, Maskva bando nukreipti dėmesį nuo patiriamų sunkumų mūšio lauke.
Remiantis naujausiais duomenimis, gegužę Kremliaus pajėgos užėmė vos 82 kvadratinius kilometrus, balandį apie 94, o kovą 25. Tokiu pat laikotarpiu pernai skaičiai buvo triženkliai.
Apie dėl patiriamų karinių ir ekonominių sunkumų vis labiau panikuojančią Rusiją kalba ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kuris neskelbęs iš anksto šiandien lankosi Kyjive.
„Rusijos neapdairumas – ne naujiena. Tačiau Ukraina ir toliau laikosi tvirtai, diegia naujoves ir pasiekia laimėjimų mūšio lauke, todėl Rusija tampa vis desperatiškesnė. Žinome, kad Rusijos ekonomika patiria didelį spaudimą. Net ir laikinai sušvelninus sankcijas dėl naftos trūkumo, Rusija negali kompensuoti žalos, kurią karas daro jos ir taip sukrėstiems finansams“, – teigia NATO generalinius sekretorius.
Panašu, Kremliaus neapdairumą skatina ir vis dažnesnės bei sėkmingos Ukrainos atakos pačioje Rusijos teritorijoje – tokios kaip trečiadienį. V. Zelenskis tikina – smūgiai giliai į Rusijos teritoriją leidžia jo šaliai derėtis su Rusija lygiomis teisėmis.
„Manau, turime tokias saugumo garantijas, kurios leidžia mums bet kokiomis diplomatinėmis priemonėmis užbaigti šį karą lygiomis teisėmis su Rusija. Bet jie turi žinoti, jei prieš mus naudos dronus ir raketas, mes darysime tą patį. Ir tik laiko klausimas, kol galėsime padidinti savo atsaką“, – tikina Ukrainos prezidentas.
Jau anksčiau V. Zelenskis tikino, kad deryboms su Rusija Kyjivui atvertas galimybių langas iki žiemos. Apie atsiveriančias dialogo galimybes šiandien kalba ir Vokietija, tačiau Berlynas pabrėžia – praeis keletas mėnesių, kol bus galima pradėti derybas.
Bet tam reikia bendro dialogo modelio ir aiškaus derybų lyderio. V. Putinas anksčiau nurodė, kad jei Europai atstovautų buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, jis sutiktų kalbėtis. Europos vyriausybės atmetė tokią idėją, bet Kremlius praneša – buvęs kancleris vieši Rusijoje.
Manoma, kad Rusija keršys
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako neabejojantis, kad už smūgius per ekonominį forumą Sankt Peterburge Rusija keršys Ukrainai naujomis atakomis civiliniams objektams.
„Trumpuoju laikotarpiu, manau, kad Rusija dar turi resursų rengti tokias atakas. Per paskutines savaites stebėjome dvi tokio masto atakas – pastaroji buvo viena didžiausių per visą karą Ukrainoje. (...) Čia nėra klausimas, ar Rusija gali surengti ataką. Klausimas, ar Rusija gali išlaikyti tokį tempą“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigia jis.
Anot V. Malinionio, dabartiniai Rusijos branduoliniai grasinimai NATO valstybėms parodo, kad fronte rusams sekasi prastai.
„Jiems taip pat artimiausioje perspektyvoje irgi šviečiasi prasti dalykai, nes Ukraina geba atakuoti Rusijos gilumoje esančius strateginius objektus“, – sako atsargos pulkininkas.
