Žemės ūkio ministras sako, kad lėšų laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkiui kompensacijoms neturėtų būti ieškoma žemdirbių kišenėse. Andrius Palionis siūlo kompensacijas mokėti iš medžiotojų sumokamų mokesčių, prieš tai revizavus, kaip šios lėšos naudojamos dabar.
„Gal neikim į žemės ūkio pinigus. Pradžiai reikėtų pažiūrėti ir tą patį gamtos, dabar medžiotojų sumokamą mokestį ir kur jis yra panaudojamas. Patikrinkime, ar tie visi pinigai, kurie ir turėtų būti žalos kompensavimui skiriami, kam tie pinigai naudojami“, – ketvirtadienį Seimo Valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje teigė ministras.
„Taip, sutinku, yra aplinkosauginiai dalykai, bet tai yra papildomi įsipareigojimai. Ir žemės ūkis visų pirma orientuotas į produkcijos gamybą, o ne gyvūnų maitinimą, grūdus auginti žmonėms, o ne pašarams“, – kalbėjo A. Palionis.
Pasak jo, žemdirbių lėšos turėtų būti nukreipiamos ūkių modernizavimui, investicijoms, aplinkosaugos įsipareigojimams.
„Jeigu valstybė turi tokią formuojamą politiką, kad saugome vieną ar kitą paukščių ar kitų gyvūnų rūšį, tada turime ir atitinkamai skirti tam finansavimą“, – svarstė ministras.
Medžiojamų gyvūnų padarytą žalą pasėlių ar miško savininkams paprastai atlygina medžioklės plotų naudotojai – medžiotojai arba jų būreliai. Tai galioja, jei savininkai neuždraudė medžioti savo sklypuose, tačiau tam tikrais atvejais arba už saugomas rūšis kompensacijas moka ir valstybė.
Ūkininkai skundžiasi dėl šernų, elnių ir vandens paukščių, daugiausia žąsų, daromos žalos želmenims, vilkų užpultų avių, ožkų ir galvijų. Miškų ūkis nukenčia dėl briedžių, elnių ir stirnų daromų nuostolių.
