Siūlymas numatyti galimybę siųsti iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų į operacijas Hormuzo sąsiauryje įveikė pirmąjį balsavimą Seime. Tai numatantį įstatymo projektą parlamentarai svarstys skubos tvarka.
Už tokį siūlymą balsavo 78, prieš – 7, susilaikė – 3 Seimo nariai.
„Šio klausimo svarba yra gan didelė“, – pristatydamas siūlymą Seime kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Įstatymo projektas numato įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje, taip siekiant prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.
„Planuojama, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų prie šios operacijos, siųsdama išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. Šios tarptautinės operacijos būtų nesusijusios su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio prieš Iraną vykdoma karine kampanija“, – dėstė R. Kaunas.
„Priklausomai nuo situacijos ir operacijos sumanymo, veiksmai būtų atliekami ne tik pačiame Hormuzo sąsiauryje, bet ir su šiuo sąsiauriu besiribojančių Persijos ir Omano įlankų vandenyse“, – akcentavo jis.
Ministro teigimu, Lietuva siektų įsitraukti ir į JAV, ir į Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vadovaujamas taikos užtikrinimo misijas, jei to prireiktų.
Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
Tiesa, šalies vadovas tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
