Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad dronų incidentai Baltijos šalyse yra sąmoninga Rusijos strategija, bandanti destabilizuoti visuomenes.
„Tai nėra pavieniai incidentai. Tai yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti mūsų demokratines visuomenes“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė EK pirmininkė.
„Bet, kaip ir Ukrainos mūšio lauke, Rusijai nepavyksta. Kaip ir anksčiau, kai jie pasinaudojo migrantais kaip ginklais ir stūmė juos per sieną, ir vėl noriu pagirti Baltijos šalių gyventojų atsparumą. Jūs reagavote ramiai, atsakingai ir aiškiai pasiuntėte žinutę Rusijai: „Mes laimėsime.“ Europa visiškai solidarizuojasi ir yra vieninga su Estija, Latvija ir Lietuva“, – kalbėjo ji.
U. von der Leyen pabrėžė, kad ES investuoja į priešdroninius pajėgumus, pažangią oro gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą, o Baltijos šalys sulauks papildomų 12 mlrd. eurų per SAFE programą.
„Jau pasirašėme SAFE planą su Lietuva ir esame pasiruošę pasirašyti tokius planus su Latvija ir Estija. Šiuo metu investuojame į priešdroninius pajėgumus, pažangią oro gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą“, – teigė ji.
EK pirmininkė priminė, kad iš Sanglaudos fondo Baltijos šalims buvo nukreipta 1,5 mlrd. eurų gynybos pasirengimui, pasienio stebėsenai ir ekonominiam saugumui.
„Iš esmės pritaikėme dabartines priemones prie naujos tikrovės ir laikysimės to paties požiūrio kitame ilgalaikiame biudžete“, – pabrėžė U. von der Leyen.
Be kita ko, ji atkreipė dėmesį į poreikį sumažinti dronų išryškintas pažeidžiamiausias vietas.
„Pasirengimas turi būti pagrindinis principas, kuriuo remiantis formuojamas mūsų visuomenių atsparumas, ekonominė politika ir saugumo architektūra“, – kalbėjo EK pirmininkė.
„Rytų valstybės narės nustatys standartą visoms kitoms, nes tai, ką jūs patiriate šiandien, likusi Europa gali patirti rytoj“, – pridūrė ji.
Pasak jos, atotrūkis bus mažinamas pradedant nuo vieningesnės perspėjimo sistemos ir geresnio tarpvalstybinio koordinavimo. Be to, pasak jos, svarbu geriau sujungti nacionalines sistemas, pavyzdžiui, su ES kosmoso programomis „Copernicus“ ir „Galileo“ sistemomis, kas leistų geriau dalintis informacija tarp valstybių ir taip pat padidinti ankstyvojo perspėjimo pajėgumus.
„Galime inicijuoti, bendrai koordinuodami su NATO, bendrą išsamų jau turimų antidroninių ir ankstyvojo perspėjimo sistemų pajėgumų vertinimą visame regione, kad galėtume kartu atpažinti kritines spragas ir paspartinti paramą ten, kur jos labiausiai reikia, kad spragas užpildytume“, – teigė EK vadovė.
Nausėda: po dronų incidentų nepakanka tik solidarumo žinučių, Europa privalo imtis veiksmų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dažnėjant Baltijos valstybių oro erdvės pažeidimams, iš Europos Sąjungos tikimasi ne tik solidarumo žinučių, bet ir konkrečių veiksmų.
Taip jis kalbėjo po antradienį Vilniuje vykusio EK pirmininkės U. von der Leyen ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimo.
„Baltijos šalių dangus šiandien nėra pakankamai saugus, Europos Sąjungos rytinė siena susiduria su vis didesniu spaudimu: nuo dronų įsiveržimų iki elektroninio trukdymo, informacinių atakų ir sabotažo grėsmių prieš kritinę infrastruktūrą“, – antradienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, dėl to Vilniuje lankosi EK pirmininkė ir kitų Baltijos valstybių lyderiai.
„Vertiname aiškią EK parodytą solidarumo žinią Baltijos valstybėms, tačiau šiandien solidarumo jau nebepakanka vien tiktai žodžiais, Europa privalo imtis greitų ir konkrečių veiksmų“, – teigė G. Nausėda.
Lyderių susitikimas Lietuvos sostinėje surengtas padažnėjus dronų incidentams Baltijos valstybėse.
Nausėda nesiima vertinti skelbto oro pavojaus Kaliningrade: negaliu pasakyti, ar tai propagandinė akcija
Kaliningrado srities gyventojams pirmadienį pirmą kartą sulaukus perspėjimų apie oro pavojų, prezidentas G. Nausėda teigia negalintis atsakyti, ar tai buvo propagandinė Rusijos akcija ar Ukrainos kariniai veiksmai. Pasak jo, apie galimus veiksmus Kaliningrade jis jau girdi nuo gegužės pradžios.
„Kaliningradas čia yra tik platesniame kontekste minėtinas. Šiuo konkrečiu atveju aš negaliu sakyti, ar tai yra Rusijos propagandinė akcija, ar ne, bet tokius pokalbius arba tokius gandus apie galimus veiksmus Kaliningrado srityje aš girdžiu jau nuo gegužės pradžios“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams komentavo G. Nausėda.
„Nesiimsiu vertinti, ar jie yra pagrįsti ar ne, tačiau galiu pasakyti tik vieną labai aiškiai – Lietuvos, o kaip žinau ir Latvijos bei Estijos teritorijos, negali būti naudojamos sąmoningoms atakoms prieš, šiuo atveju, kaimynines valstybes“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad draudimas naudotis Baltijos šalių teritorijomis yra tvirtas principas, pagrįstas, pirmiausiai, gyventojų saugumu.
„Tai yra mūsų tvirtas principas ir jis yra pagrįstas, pirmiausiai, siekiu apsaugoti mūsų pačių žmones. Nes bet koks dronas, skrendantis virš mūsų Lietuvos teritorijos, turi būti ne tik atpažintas, bet ir pagal galimybes sunaikintas. Štai kodėl mes kalbame apie tai, kur dar yra silpnosios mūsų oro gynybos vietos“, – kalbėjo jis.
Be to, pažymėjo G. Nausėda, Ukrainos ilgojo nuotolio dronai pasiekia jau ir labiausiai nutolusius Rusijos regionus, kas sukelia baimę ir reakcijas pačioje šalies viduje.
„Tai yra būtent mėginimas parodyti, kad karas Ukrainoje nėra vien tik karo veiksmai Ukrainoje. Rusija, pradėjusi šį agresijos karą, gali susilaukti ir tam tikrų atsakomųjų veiksmų ir matyti bei vertinti juos savo pačios teritorijoje“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Kaip skelbta, pirmadienį Rusijos Kaliningrado srities gyventojai pirmą kartą sulaukė pranešimų apie galimą grėsmę dėl bepiločių orlaivių, pranešė vietos leidinys „Klops“.
Regiono valdžia pranešė, kad suveikė perspėjimo sistema, įtrauktos visos tarnybos ir kad vyksta patikrinimas.
Prieš tai Kaliningrado Chrabrovo oro uostas įvedė laikinus lėktuvų priėmimo ir išvykimo apribojimus, kad būtų užtikrintas skrydžių saugumas. Apie tai pranešė Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“.
Dešimtys lėktuvų suko ratus danguje virš Kaliningrado ir negalėjo nusileisti. Toks režimas oro uoste įvedamas, kai kyla grėsmė skrydžių saugumui – dažniausiai dėl dronų ar neatpažintų objektų.
Tai pirmas toks apribojimų Kaliningrado oro erdvėje atvejis nuo 2022 m. pradžios.
