Keli dronų incidentai Lietuvos danguje pademonstravo šalies pasirengimą. Civilinės apsaugos sistema suveikė – visuomenė pranešimus gavo, nors nesusipratimų buvo. Daugiau klausimų kelia šalies oro erdvės gynybos sistema. Ekspertai sutaria, kad, priešui surengus dešimčių karinių dronų ataką prieš Lietuvą, dauguma jų pasiektų taikinius, nes Lietuva nėra tinkamai pasirengusi. Kodėl neišnaudojome laiko, per kurį galėjome pasiruošti? Kiek laiko ir pinigų tam turėtume skirti? Apie visa tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ diskutavo ekspertai bei politikai.
Pirmoje laidos dalyje karybos ekspertas atsargos majoras Darius Antanaitis pabrėžė, kad oro erdvės gynyba taikos ir karo metu skiriasi: „Jeigu pasižiūrėsime efektyvumo koeficientą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kare prieš Iraną, tai 98 proc. visų dronų buvo numušta naikintuvais, priešlėktuvinės gynybos sistemomis, automatinėmis patrankomis ir panašiai. Tai yra kinetinė ugnis. Pasižiūrėkime ir į Ukrainą – numušimo lygis – 70–90 procentų.“
Anot jo, praėjusią savaitę įsitikinome, kad naikintuvai yra veiksminga oro erdvės gynybos priemonė, nes droną galima numušti labai greitai.
Žiūrėkite laidos įrašą:
„Jeigu paskaitytume Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojo interviu, tai jis taip pat sako, kad efektyviausia sistema yra raketos. Tačiau mums taikos metu, ko gero, naikintuvai yra turbūt naudingiausia sistema“, – kalbėjo jis.
Ukrainą remiantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius teigė, kad akivaizdu, jog oro erdvės gynybos sistemai buvo skiriama per mažai dėmesio ir pinigų, todėl reikiamų priemonių šiuo metu neturime.
„Kita vertus, mes turėjome galimybę įsitikinti, kad, esant mažam skaičiui – dešimčiai įskridusių dronų, efektyviausia ir pigiausia yra naikintuvai. <...> Viena naikintuvo paleista raketa vidutiniškai kainuoja apie 500 tūkst. eurų. Mums, norint uždengti visą dangų, reikėtų apie 65–70 antžeminių sistemų, kurių vien personalui išlaikyti per mėnesį mums reikėtų apie 3 mln. eurų. <...> Sistema yra vienas radaras, viena raketų sistema ir viena komanda FPV dronų, kurie galėtų artimu nuotoliu numušti“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.
Jis taip pat svarstė, kad Lietuva ir pati galėtų sukurti savas kovos su dronais technologijas, tačiau nors politikai tokias idėjas giria, investuoti nenori, o pirkimų procedūros stringa.
Buvęs kariuomenės vadas ragina spartinti viešųjų pirkimų procedūras
Buvęs Karinių oro pajėgų vadas atsargos generolas Edvardas Mažeikis pritarė laidos dalyviams sakydamas, kad aviacija išties yra efektyvi priemonė, o tik antžeminės priemonės dangaus neapsaugos. Reikia žiūrėti plačiau, pabrėžė jis.
„Taikos metu nebūtina visų dronų numušti, nes gali būti, kad vaistai bus baisesni už pačią ligą. Kai dronų nuolaužos nukris kur nors viduryje miestelio, tikriausiai bus blogiau, negu tas dronas skris kažkur palengva“, – svarstė E. Mažeikis.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas atkreipė dėmesį, kad gyvename taikos sąlygomis, todėl ne visi kariuomenės pajėgumai gali būti panaudoti.
„Kol kas tai yra pavieniai dronai. Jeigu iš tikrųjų būtų pradėtos koncentruoti didesnės [priešo] pajėgos, gautume įspėjimus iš savo sąjungininkų žvalgybos, kad ruošiama ataka, tada galima galvoti apie kovinės parengties padidinimą arba ypatingosios ar karo padėties įvedimą <...> kad daliniai galėtų išvykti iš pastovios dislokacijos vietos“, – kalbėjo J. V. Žukas.
Kiek vėliau jis pridūrė, kad Lietuvoje galiojančios viešųjų pirkimų procedūros trunka per ilgai, biurokratija trukdo veikti greitai, todėl tvarką reikia paprastinti.
Oro erdvės gynyba turi veikti bendroje sistemoje
D. Antanaitis laidoje svarstė, kad kare naudojamos technologijos vystosi itin sparčiai, o šalies oro erdvės gynyba turi veikti kartu su NATO sistema. „Prisiminkime atvejį Estijoje. Rumunijos F-16 naikintuvas, pakilęs iš Lietuvos, gavęs įsakymą iš Vokietijos, numušė droną virš Estijos. Nereikia blaškytis, mes nesame vienui vieni. Jeigu mes darome integruotą gynybą – turime suderinti su NATO pajėgumais“, – teigė jis.
Paklaustas apie garsinius jutiklius, kuriuos dronams aptikti naudoja ukrainiečiai, E. Mažeikis sakė, kad kuo daugiau priemonių, tuo geriau, tačiau svarbiausia, kad įranga veiktų bendroje sistemoje.
„Akustinės sistemos yra gerai, bet yra ir pasyvūs jutikliai, vadinamieji pasyvūs radarai, kurie nieko nespinduliuoja. Radaras, spinduliuojantis radioelektroninius spindulius, yra matomas priešo. <...> Jis tampa vienu iš pirmųjų taikinių, bet yra pasyvūs radarai, kurie gaudo elektroninę spinduliuotę, bet yra dar pasyvesni radarai, kurie gaudo FM stočių atspindį nuo skrendančių objektų. Tokių radarų ir mes įsigyjame arba bent jau planavome“, – „LRT forume“ sakė buvęs Karinių oro pajėgų vadas.
Pirmadienį laidoje taip pat kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius.
Plačiau šia tema skaitykite:
