Rusija pareiškė, kad ketina apskųsti Jungtinių Tautų Tarptautiniam Teisingumo Teismui Baltijos šalis dėl neva etninių rusų teisių pažeidimų. Šis pranešimas pasirodė po Rusijos kaltinimų Baltijos šalims, ypač Latvijai, kad jos leidžia ukrainiečiams naudoti jų oro erdvę dronams į Rusiją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kremliaus kaltinimus vadina nesąmonėmis, tuo metu ekspertai mano, kad pastarieji kaltinimai nukreipti prieš Latviją, kurioje spalį rengiami rinkimai.
Estijoje, Narvoje gegužės 9-ąją minima ir Europos diena, ir stebima kitoje upės pusėje, Rusijoje, švenčiama Pergalės diena. Rusija pareiškė, kad Tarptautiniam Teisingumo Teismui apskųs Baltijos šalis dėl rusų teisių pažeidimų, draudimų jiems ir neva rusofobijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras tai vadina tradiciniu Rusijos propagandos rinkiniu.
„Nežinau, ką jie šį kartą sugalvos, bet tol, kol viskas vyksta teisniuose rėmuose, viskas yra paprasta. Lietuva turi stiprius argumentus į visas šitas nesąmones atsimušti“, – teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Rusakalbių teisių pažeidinėjimai yra viena mėgstamiausių Rusijos propagandos temų“, – antrina VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.
Dėl nacionalinio saugumo ir Rusijos invazijos į Ukrainą Baltijos šalyse sugriežtintos teisės Rusijos piliečiams – Estija ir Latvija reikalauja mokėti kalbą, norint gauti leidimą nuolat gyventi. Tačiau Rusijos pareiškimus Seimo užsienio reikalų komiteto (NSGK) vadovas vadina dezinformacija.
„Jei ir kreiptųsi į JTO, manau, mūsų diplomatai pateiks, kad išties ne mes, o Rusija pažeidžia teises, yra sunaikinusi apie 300 įvairių paminklų, susijusių su lietuvių, latvių, estų, suomių atminimo įamžinimu“, – teigia NSGK pirmininkas Remigijus Motuzas.
Praėjusią savaitę Baltijos šalys, ypač Latvija, sulaukė Maskvos grasinimų smogti į sprendimų priėmimo centrus, jei iš jų kils Ukrainos dronai. Tokie grasinimai iš Rusijos skambėjo ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
„Bus didinamas spaudimas įvairiais būdais, taip pat per tarptautines institucijas“, – pažymi Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
Ž. Pavilionis sako, kad grasinimai, išskiriant Latviją, susiję su valdžios krize šalyje, kai, pasinaudojant oro erdvės pažeidimais, buvo priverstas pasitraukti gynybos ministras, o vėliau ir visa vyriausybė.
„Vienu dronu buvo numušta visa vyriausybė, o prorusiškos partijos, antiukrainietiškos partijos žengia sparčiai į priekį“, – sako Ž. Pavilionis.
Tad ir politikai, ir ekspertai sutaria – Rusijos dėmesys nukreiptas į spalį vyksiančius rinkimus į Latvijos parlamentą.
„Visomis priemonėmis Rusija naudosis bandydama sutirštinti tą įtampos ir baimės atmosferą“, – sako T. Janeliūnas.
„Visuose jų reitinguose pirmauja partija, kurią jie vadina prorusiška ir yra pavojus, kad gali susiformuoti koalicija, palankesnė Rusijai“, – antrina R. Motuzas.
Ir pabrėžia, kad dėl Rusijos dezinformacijos kampanijos – situacija įtempta.
„Išlikti labai oriais, vengti eskalacijos. Mes turime būti santūresni galbūt ir savo pasisakymais kasdienėje veikloje“, – sako R. Motuzas.
Ši frazė greičiausiai skirta užsienio reikalų ministrui. Jis prieš savaitę Šveicarijos laikraščiui sakė, kad NATO turi priemonių Kaliningrade esančioms Rusijos oro gynybos ir raketų bazėms sunaikinti, jei to prireiktų gynybai. Tai papiktino Maskvą, K. Budrys kritikos sulaukė ir iš prezidento.
Dabar K. Budrys paaiškina, ką turėjo omenyje.
„Mums kenkia mitai apie Baltijos šalių neapginamumą, mums kenkia mitai apie Suvalkų koridorių, kad jo neįmanoma apsaugoti ir reikia tuos mitus paneiginėti. Tai tą dariau ir darysiu“, – tikina ministras.
Ir sako, kad tai žinia, jei reikės gintis: „Darysime tai su sąjungininkais ir sąjungininkai turi nedrebėti. O mes patys – neįkristi į nesąmonių malūną.“
Ministras paragino mažiau kreipti dėmesio į Rusijos propagandą.
