Karas Ukrainoje sparčiai didina Taivano dronų eksporto apimtis, Taivano įmonėms siekiant užimti dalį sparčiai augančios pasaulinės dronų rinkos.
Pasaulio vyriausybėms didinant gynybos išlaidas dėl intensyvėjančių konfliktų, smarkiai auga pigių dronų, naudojamų žvalgybai ir smūgiams, paklausa.
Būdamas palyginti nauju žaidėju vis konkurencingesnėje pramonės šakoje, Taivanas siekia tapti be kiniškų komponentų pagamintų dronų ir jų dalių gamybos centru Azijoje. Tai reiškia, kad jo gaminami dronai gali būti iki trijų kartų brangesni už konkurentų iš Kinijos, pavyzdžiui, didžiausio pasaulyje gamintojo DJI, kuris gauna naudos iš didžiulio gamybos masto.
Nepaisant kainos skirtumo, Taivano įmonės užfiksavo pardavimų šuolį, nes paklausą skatina Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, kur dronus plačiai naudoja abi pusės.
Pastaraisiais metais Kinijos taikomi dronų eksporto apribojimai taip pat atvėrė galimybes Taivano įmonėms, kurios kovojo dėl pakankamų pardavimų vidaus rinkoje.
„Vidaus rinkoje paklausos nepakanka, – sakė Taivano vyriausybės remiamo DSET analitinio centro analitikė Samara Duerr. – Todėl įmonės plėtoja veiklą tarptautiniu mastu, siekdamos įgyti masto ir patirties, kad turėtų šių pajėgumų ir žinotų, kaip vėliau pasinaudoti augimo galimybėmis.“
Oficialūs prekybos duomenys rodo, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Taivano dronų eksportas išaugo beveik 20 kartų iki 181 159 vienetų. Didžioji dalis buvo eksportuota į Čekiją, po to – į Lenkiją. DSET mano, kad daugumą dronų perka arba finansuoja labdaros organizacijos ir dovanoja Ukrainai.
Bendrovės „AeroSoarX“, gaminančios karinius ir dvejopo naudojimo dronus, pirmininkas Max Lo sakė, kad Taivano įmonės turėjo ieškoti rinkų užsienyje, kad išliktų gyvybingos.
Nors Taivanas bando sukurti vidaus dronų pramonę, opozicijos kontroliuojamame parlamente užstrigę biudžeto klausimai reiškia, kad vyriausybės užsakymai stringa.
„Jei neturime vietinės paklausos, vyriausybės paramos ar biudžeto, kaip galime išlaikyti gamybos liniją? – sakė M. Lo. – Būtent dėl to aš lankausi Ukrainoje, lankausi Lenkijoje. Aš jiems pranešu: gerai, mes turime tą ar aną. Mes vis dar galime gaminti.“
Dronų skydas
Taivanas yra vienas iš pasaulinių dirbtinio intelekto technologijų ir lustų gamybos lyderių ir tikisi pasinaudoti ta patirtimi dronų pramonėje. Sala siekia iki 2030 metų per mėnesį gaminti 100 000 dronų, palyginti su ankstesniu tikslu iki 2028 metų gaminti 15 000 dronų.
Taivanas nori pats pagaminti pakankamai dronų, kad galėtų atremti galimą Kinijos, kuri teigia, kad sala yra jos teritorijos dalis, puolimą ir įsitvirtinti pasaulinėse tiekimo grandinėse, kaip tai padarė su lustais.
„Mes tai vadiname dronų skydu, – sakė M. Lo. – Tai taps dar viena Taivano apsaugos priemone.“
Tačiau vyriausybės planas įsigyti daugiau nei 200 000 Taivane pagamintų dronų buvo užblokuotas parlamente, o tai trukdo pažangai. Taivano įmonės taip pat susiduria su iššūkiais, bandydamos įsitvirtinti rinkoje, kurioje jau dominuoja Kinija, o jų dronams ir komponentams trūksta patirties mūšio lauke.
„Nors sunku abejoti Taivano pramonės pajėgumais, viskas susiveda į praktinio pritaikymo klausimą, – sakė Europos saugumo politikos vertybių centro Taivano biuro vadovas Marcinas Jerzewskis. – Ar Taivano dronai būtų pasirengę kovai?“
Žiauri konkurencija
Kita problema yra ta, kad Ukrainai, tapusiai vienu iš pažangiausių dronų gamybos centrų pasaulyje, konflikto pabaigoje gali nebereikėti Taivano dronų ir ji gali užtvindyti rinką savo pačios gaminiais.
Konkurencija šioje srityje yra žiauri ir sparčiai auga, sakė karo ekspertas Collinas Koh.
„Taivanas turės rasti savo nišą“, – sakė jis.
Ukrainos analitinio centro „Snake Island Institute“ analitikas Artūras Savčijus teigė, kad Taivanas gali konkuruoti su Kinija „mikrokomponentų“, pavyzdžiui, ličio jonų baterijų, srityje.
„Būtent čia Taivanas gali pakeisti Kiniją, ir manau, kad tai yra didelė bendradarbiavimo sritis“, – sakė jis.
Galiausiai kiekvienas regionas siekia „maksimalaus tiekimo grandinių lokalizavimo“, sakė Ukrainos dronų gamybos kompanijos „The Fourth Law“ įkūrėjas Jaroslavas Ažniukas.
Taivano dronų gamintojai vis dažniau bendradarbiauja su užsienio įmonėmis, nes jie užsitikrina vietą nekomunistinėje rinkoje. Tarp jų yra „Thunder Tiger“, kuri turi bendrą įmonę, gaminančią dronų variklius JAV Ohajo valstijoje. Jos generalinis direktorius Gene Su teigia, kad didžiausias galimybes mato Jungtinėse Valstijose, kur susirūpinimas dėl Kinijos keliamų saugumo grėsmių skatina dronų be kiniškų komponentų ir jų dalių paklausą.
„Thunder Tiger“ taip pat nori įkurti gamybos linijas Europoje, tačiau, pasak Gene Su, šios šalys jautriau reaguoja į kainas. „Kai išsiplėsime, mūsų sąnaudos sumažės, ir tada galėsime konkuruoti su kinais“, – sakė jis.
