Po masinės duomenų vagystės iš Registrų centro pasitraukė įstaigos vadovas. Jis sako, pagrindinės problemos susijusios su finansavimu – kibernetiniam atsparumui gerinti reikia bent 50 milijonų eurų. Gyventojai pirmadienio vakarą Registrų centre jau gali pasitikrinti, ar jų duomenys atsidūrė tarp pavogtų.
Už vieną didžiausių asmens duomenų vagysčių Lietuvos istorijoje atsakomybę prisiima Registrų centro vadovas, sako ekonomikos ir inovacijų ministras.
„Priimdamas sprendimus remiuosi visa turima informacija, faktais ir kaip vyksta darbai, kaip pasiekiami mūsų iškelti tikslai ir rezultatai“, – sako ministras Edvinas Grikšas.
Neoficialiais duomenimis, asmens duomenų vagystė iš Registrų centro pastebėta prieš pusantro mėnesio. Apie tai iškart pranešta teisėsaugai ir šalies vadovams. Registrų centras nustatė, kad per Migracijos tarnybos autorizuotas paskyras buvo prisijungta prie sistemų ir pradėti kopijuoti nekilnojamojo turto registro duomenys – daugiau negu 600 tūkst. Registrų centrui įtarimai kilo, sulaukus pranešimų iš įmonių ir gyventojų, o tada ėmus fiksuoti neįprastą veiklą. Tuomet pulta stabdyti duomenų nuotėkį. Kaip ilgai ir kaip aktyviai buvo vagiami duomenys, kol kas neatskleidžiama dėl vykdomo tyrimo.
Aiškindamas priežastis, kodėl galėjo kilti tokia situacija, ministras E. Grikšas sako, kad praėjusį rudenį pradėjęs eiti pareigas, atrado beveik 24 mln. eurų valstybės skolą Registrų centrui už suteiktas paslaugas. Ministras pabrėžė, kad skolos ėmė kauptis dar nuo 2023-iųjų, Ingridos Šimonytės Vyriausybės laikų.
E. Grikšas sako, kad Ekonomikos ir finansų ministerija surado 12 mln. skolai padengti. Kartojo, esą duomenų apsauga yra prioritetas. Tačiau paklausus, jeigu jau buvo žinomos Registrų centro problemos, ar Vyriausybė svarstė ieškoti papildomų lėšų, teigė, kad lėšų tiek, kiek galėjo rado pati Ekonomikos ir finansų ministerija.
„Technologinė skola neatsirado tiesiog čia ir dabar, pradėjus dirbti 20-ajai Vyriausybei. Technologinė skola tempiasi nuo 2023 m.“, – teigia ministras.
Sprendimą trauktis iš Registrų centro vadovo pareigų priėmęs Adrijus Jusas sako, galbūt toks žingsnis padės sumažinti politinę įtampą ir suvokti, kokių investicijų reikia duomenų apsaugai.
„Buvo įmonėje finansinė skola netgi tokia, kad nėra lengva net užtikrinti kasdienes operacijas: klientų aptarnavimą, gyventojų informavimą. Jau nekalbant apie technologijų vystymą. Tai čia yra ta finansinė skolos dalis. Ir taip, ją sumažino, bet kai mes kalbame apie IT ūkio klausimus, tai irgi atlikome analizę, įsivertinome visą sistemų būklę ir nusimatėme, ko reikia, kad šiai dienai atsistotume į normalias vėžes – tai yra suma nuo 50 iki 60 mln. eurų“, – sako A. Jusas.
Seimo opozicija kviečia E. Grikšą ir Robertą Kauną atsakyti į klausimus Seime, susijusius su priemonėmis ir ar nutekinti duomenys gali būti susiję su kariuomenės personalu. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) skelbs ir neeilinį posėdį. Esą reikia išsiaiškinti, ar tai nėra Rusijos tarnybų darbas, ir ar nebuvo pavogti Lietuvos žvalgybos tarnybų, kitų svarbių pareigūnų duomenys.
„Bandoma surasti atpirkimo ožį. O realiai yra ir politinė atsakomybė. Ir ne tik ekonomikos ir inovacijų ministro, bet ir kitos ministerijos, per kurią galimai ir buvo pumpuojami duomenys – kalbu apie Vidaus reikalų ministeriją (VRK)“, – sako Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius feisbuke skelbia, kad VRK nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė į incidento tyrimą. Nutekinti duomenys gali apimti asmens kodus ir ne tik. Žinant, kad duomenys susiję ir su nekilnojamuoju turtu, pagal asmens kodą gali būti susiejama gyvenamoji vieta. Pasak „Infobalt“ valdybos narės Editos Pulkauninkės, kad situacijos nesikartotų, reikia kompetentingų žmonių, tvaraus finansavimo ir politinės lyderystės.
„Net nesiryžčiau kalbėti apie tai, ką galima su tais duomenimis padaryti. Tai yra fantazijos ir turbūt tikslų reikalas, ką su jais galima [daryti] ir ką su jais darys“, – aiškina E. Pulkauninkė.
Galbūt pirmieji apie neįprastą situaciją Registrų centre pranešė bankinių paslaugų kūrėjai „Bankinglab“. Pasak įmonei atstovaujančio advokato Roberto Balikos, įtarimą sukėlė su įmone susijusių vadovaujančių asmenų, jų šeimos narių savaitgaliais ir naktimis vykę įtartini duomenų patikrinimai. Į teisėsaugą advokatas kreipėsi balandžio 10-ąją.
