JAV pareigūnai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškam kaliui, kad būtų leista šį žemės ūkio produktą – vieną pagrindinių Minsko pajamų šaltinių – gabenti per jų teritorijas.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
„Laisvosios Europos radijo“ / „Laisvės radijo“ (RFE/RL) gautame nedatuotame, nepasirašytame vieno puslapio dokumente, išsiųstame trims su Baltarusija besiribojančioms valstybėms, remiamasi kovą priimtu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimu panaikinti finansinius apribojimus valstybinei trąšų milžinei „Belaruskalij“.
„Dabar, kai Jungtinės Valstijos panaikino JAV sankcijas „Belaruskalij“, JAV bendrovės yra suinteresuotos įsigyti ir transportuoti baltarusišką kalį“, – teigiama dokumente. „Tam reikėtų tranzito per su Baltarusija besiribojančias ES šalis arba per Ukrainą, siekiant išvengti transportavimo per Rusiją“, – priduriama jame.
„Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos išnagrinėti galimus baltarusiško kalio tranzito maršrutus per Lenkiją, Lietuvą arba Ukrainą, siekiant sumažinti pasaulinį trąšų trūkumą, ir laukia būsimų diskusijų su jumis šia tema“, – rašoma dokumente.
„Belaruskalij“ yra viena didžiausių kalio trąšų bendrovių pasaulyje ir didžiausias pavienis autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos vyriausybės pajamų šaltinis.
Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas teigė, kad šį pasiūlymą – diplomatų žargonu vadinamą „nonpaper“ arba diskusijų dokumentą – trims šalims išsiuntė JAV Valstybės departamentas. Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų atskleisti privačių diskusijų detales.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi dokumentą, tačiau daugiau jo nekomentavo. Lenkijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į RFE / RL prašymą pakomentuoti. Lietuva neigė gavusi tokį pasiūlymą, tačiau praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Vašingtonas daro spaudimą leisti baltarusiškų trąšų tranzitą.
Lenkijos ir Lietuvos – abiejų ES ir NATO narių – santykiai su A. Lukašenka yra įtempti.
Gegužės 22 d. kalbėdama RFE / RL Baltarusijos tarnybai, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad „tikrai ne metas švelninti sankcijas Lukašenkos režimui“.
S. Cichanouskaja pridūrė, kad JAV pasiūlymas panaikinti sankcijas baltarusiškam kaliui „nėra nurodymas“, leisdama suprasti, kad Vašingtonas supranta, jog kiekviena šalis gali pati spręsti, ar palaikyti ryšius su A. Lukašenka, „nes čia susikerta daug interesų“.
„Saugi ir laisva Baltarusija taip pat atitinka mūsų kaimynų interesus“, – Prahoje vykusioje saugumo konferencijoje „Globsec“ sakė S. Cichanouskaja.
„Jie nėra naivūs, jie supranta, kad kol Lukašenka yra valdžioje, virš Lietuvos skraido balionai, demonstruojami <...> branduoliniai ginklai <...>, vykdomos [karinės] pratybos, todėl sankcijų panaikinimas nėra tinkamas kelias“, – pridūrė ji.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė griežtas sankcijas A. Lukašenkai ir jo vyriausybei po 2020 m. prezidento rinkimų, kuriuose nuo 1994 m. valdžioje esantis A. Lukašenka paskelbė pergalę.
Baltarusijos opozicija ir didelė dalis Vakarų šiuos rinkimus pavadino suklastotais, o šimtai tūkstančių baltarusių kelias savaites protestavo.
A. Lukašenkos valdžia ėmėsi brutalaus susidorojimo ir įkalino tūkstančius žmonių.
Sugrįžęs į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį, D. Trumpas siekė atnaujinti ryšius su A. Lukašenkos valdžia.
Pagrindinis jo pasiuntinys šiuo klausimu Johnas Coale`as asmeniškai susitiko su A. Lukašenka Minske ir derėjosi dėl dešimčių politinių kalinių paleidimo.
Mainais D. Trumpo administracija sušvelnino sankcijas „Belaruskalij“, valstybinei oro linijų bendrovei „Belavia“ ir kitoms didelėms įmonėms.
J. Coale’as neatsakė į elektroninį laišką su prašymu pakomentuoti.
ES šių metų pradžioje vienbalsiai pratęsė sankcijas Baltarusijai. Tarp jų – baltarusiškų kalio trąšų importo draudimas ir tikslinės sankcijos tokioms bendrovėms, kaip „Belaruskalij“.
Pagal ES taisykles, azoto pagrindu gaminamų trąšų – tokių, kokias gamina „Belaruskalij“, – importas jau buvo palaipsniui nutraukiamas.
Dokumente minima, kad ES sankcijos baltarusiškam kaliui tebegalioja. Jame teigiama, kad tranzitui per ES šalis reikėtų arba panaikinti Bendrijos sankcijas, arba tranzito valstybėms jų netaikyti „pasitelkiant tinkamą teisinį mechanizmą“.
Dokumente taip pat teigiama, kad, leisdama įsigyti baltarusišką produktą, ES kartu sumažintų Rusijos kalio tiekėjų rinkos dalį ir atimtų iš Rusijos tranzito pajamas.
Iki ES sankcijų didžioji dalis baltarusiško kalio buvo gabenama per Baltijos jūros uostus, daugiausia per Klaipėdą Lietuvoje. Pastaraisiais metais šis eksportas nukreiptas Rusijos geležinkeliais, daugiausia į Sankt Peterburgą.
Laiške taip pat pasiūlytas neįprastas finansavimo mechanizmas: pajamas, kurias ES šalys gautų leisdamos baltarusiško kalio tranzitą, skirti Ukrainos gynybai nuo plataus masto Rusijos invazijos finansuoti.
JAV prašymas pateiktas tuo metu, kai perspėjama, kad besitęsiantis JAV ir Izraelio karas su Iranu – bei Irano atsakas ir Hormuzo sąsiaurio blokavimas – sukėlė pasaulinių trąšų ir kitų žemės ūkio produktų kainų šuolį.
Per šį strategiškai svarbų vandens kelią paprastai gabenama iki 30 proc. pasaulio trąšų eksporto, įskaitant apie 20 proc. pasaulinio suskystintųjų gamtinių dujų eksporto – tai pagrindinė sintetinių trąšų sudedamoji dalis.
Jungtinių Tautų pareigūnai perspėjo, kad kainų augimas paveiks maisto ir žemės ūkio rinkas, taip pat ir Jungtinėse Valstijose, kur kainos kyla dėl aukštų pasaulinių naftos kainų, o D. Trumpo administracija ieško būdų sumažinti infliaciją.
Anksčiau Baltarusija sudarė apie 15 proc. pasaulinės trąšų gamybos rinkos.
