JAV žvalgybos vadovė Tulsi Gabbard, kuri, regis, nesutarė su prezidentu Donaldu Trumpu dėl karo su Iranu, penktadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą.
Laiške D. Trumpui, paskelbtame socialiniame tinkle „X“, T. Gabbard parašė, kad atsistatydina iš Nacionalinės žvalgybos direktorės pareigų, kad galėtų rūpintis savo vyru, kuriam diagnozuota „itin reta kaulų vėžio forma“.
I am deeply grateful for the trust President Trump placed in me and for the opportunity to lead @ODNIgov for the last year and a half.
— Tulsi Gabbard 🌺 (@TulsiGabbard) May 22, 2026
Unfortunately, I must submit my resignation, effective June 30, 2026. My husband, Abraham, has recently been diagnosed with an extremely rare… pic.twitter.com/PS0Dxp5zpd
„Deja, turiu pateikti atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalios birželio 30 dieną“, – laiške parašė T. Gabbard, kuri savo poste buvo atsakinga už, be kita ko, D. Trumpui teikiamos pasaulinės saugumo informacijos koordinavimą.
„Mano vyrui Abrahamui neseniai buvo diagnozuota itin reta kaulų vėžio forma. Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais jam teks susidurti su dideliais iššūkiais“, – parašė 45-erių T. Gabbard.
„Tokiomis aplinkybėmis turiu pasitraukti iš valstybės tarnybos, kad galėčiau būti šalia jo ir visapusiškai jį remti šioje kovoje“, – pridūrė ji.
Trumpas: Tulsi atliko neįtikėtiną darbą
Po šio pranešimo D. Trumpas pagyrė T. Gabbard – vieną iš nedaugelio moterų, likusių respublikono kabinete.
„Tulsi atliko neįtikėtiną darbą ir mes jos pasigesime“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ ir pridūrė, kad ji „visiškai teisingai“ nori padėti savo vyrui kovoti su vėžiu.
Prezidentas pridūrė, kad Nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas laikinai eis jos pavaduotojas Aaronas Lukasas.
Buvusi demokratė T. Gabbard buvo netikėtas pasirinkimas vadovauti milžiniškam JAV žvalgybos aparatui, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau ji neretai reiškė abejones dėl žvalgybos ir priešinosi Amerikos karinėms intervencijoms užsienyje.
Būdama Kongreso narė, T. Gabbard ypač pasisakė prieš karą su Iranu.
Visgi D. Trumpas vis vien siekė jos paskyrimo, nepaisydamas įvairių prieštaringai vertinamų jos pareiškimų ir veiksmų, pavyzdžiui, 2017 metais įvykusio susitikimo su jau nušalintu Sirijos lyderiu Basharu al-Assadu ar skleistos Kremliaus propagandos, visų pirma melagingų sąmokslo teorijų apie karą Ukrainoje.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais, kai jis artėjo prie karo su Iranu, ji, regis, buvo vis labiau atstumta nuo sprendimų priėmimo.
Kalbama, kad jos nebuvo kambaryje, kuriame D. Trumpas prieš pat JAV ir Izraelio bendrų smūgių Iranui pradžią vasario 28-ąją susitiko su savo aukščiausio rango patarėjais.
Prasidėjus karui, ji ne kartą prieštaravo arba ne visiškai pritarė D. Trumpo administracijos pateiktiems motyvams, dėl esą kurių buvo pradėtas karas.
Ji ne kartą atsisakė pritarti D. Trumpo teiginiui, kad Iranas kelia neišvengiamą grėsmę, o būtent šiuo vertinimu administracija pasinaudojo smūgiams pateisinti.
Liudydama Kongrese ji pabrėžė, kad sprendimas buvo „prezidento atsakomybė“.
T. Gabbard taip pat teigė, kad JAV žvalgyba padarė išvadą, jog Iranas neatkuria branduolinio sodrinimo pajėgumų, kuriuos pernai sunaikino Jungtinės Valstijos ir Izraelis, o tai taip pat buvo vienas iš pagrindinių argumentų, kuriais buvo pateisinamas karas.
