JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje, kur sieks nuraminti JAV sąjungininkus Europoje dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos ketinimų NATO atžvilgiu ir sušvelninti neapibrėžtumą dėl JAV karių skaičiaus mažinimo.
Tą pačią dieną aukšto rango Pentagono pareigūnai Aljanso būstinėje Briuselyje 32 valstybių blokui turėtų pristatyti JAV karinius įsipareigojimus Europos gynybai.
Šis diplomatų susitikimas, vykstantis prieš liepą Turkijoje planuojamą NATO viršūnių susitikimą, rengiamas tvyrant dideliam neapibrėžtumui dėl to, kaip baigsis karas Irane ir ar bus atnaujintos įstrigusios JAV pastangos tarpininkauti užbaigiant karą tarp Rusijos ir Ukrainos. Žemyne taip pat vis dar kyla nepasitenkinimas dėl prezidento D. Trumpo kritikos sąjungininkams ir jo susidomėjimo perimti Grenlandiją – NATO sąjungininkės Danijos teritoriją.
M. Rubio dažnai pasitelkiamas siekiant užtikrinti ramesnį, mažiau priešišką D. Trumpo administracijos atstovavimą tokiuose susitikimuose. Šiais metais jis buvo išsiųstas į kelias tokias misijas, įskaitant Miuncheno saugumo konferenciją vasarį ir neseniai į Italiją, kur susitiko su Italijos pareigūnais ir popiežiumi Leonu XIV po to, kai D. Trumpas sukritikavo amerikietį pontifiką dėl jo pozicijos nusikalstamumo ir karo Irane klausimais.
M. Rubio kartoja kritiką NATO dėl karo Irane
M. Rubio teigė esąs „tvirtas (NATO) rėmėjas“ ir vadino Aljansą svarbiu. Tačiau jis pakartojo skundus, kad kai kurios NATO sąjungininkės, ypač Ispanija, atsisakė leisti naudotis JAV bazėmis Irano konflikto metu, o kitos nenorėjo prisijungti prie koalicijos, siekiančios atidaryti ir apsaugoti Hormuzo sąsiaurį – svarbų naftos gabenimo maršrutą, kurį Iranas iš esmės uždarė.
„Žinau, kodėl NATO yra naudinga Europai, bet kodėl NATO yra naudinga Amerikai? – retoriškai klausė M. Rubio, pats atsakydamas į savo klausimą ir paminėdamas bazes, kurios leidžia JAV ir kitoms šalims demonstruoti galią visame pasaulyje. – Taigi, jei tai yra pagrindinė priežastis, kodėl esate NATO nariai, o tokios šalys kaip Ispanija atsisako leisti mums naudotis šiomis bazėmis, tai kodėl gi jūs esate NATO? Tai labai pagrįstas klausimas.“
M. Rubio pažymėjo, kad beveik visos NATO sąjungininkės sutinka, jog Iranui neturėtų būti leista kurti branduolinio ginklo, tačiau nedaugelis ėmėsi veiksmų, kai D. Trumpas pareiškė, kad imsis priemonių tam užkirsti kelią.
„Jis jų neprašo siųsti karių. Jis jų neprašo siųsti savo naikintuvų. Bet jie atsisako ką nors daryti, todėl manau, kad prezidentas žiūri į tai ir sako: „Sekundėlę“, – teigė M. Rubio.
„Manau, kad buvome labai nusivylę dėl to. Prezidentas tai labai aiškiai pasakė“, – tęsė jis.
NATO pareigūnai menkino JAV karių skaičiaus Europoje pokyčius, teigdami, kad jie buvo ilgai planuoti ir nėra staigmena.
Vis dėlto šie pranešimai nustebino kai kurias sąjungininkes ir pasirodė nepaisant JAV pažadų koordinuoti tokius veiksmus, kad būtų išvengta saugumo spragų. Panašiai ir D. Trumpo pozicijos dėl Lenkijos pasikeitimas tapo dar viena staigmena.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad JAV sąjungininkės jau metus žinojo, jog D. Trumpo administracija išves dalį karių iš Europos, ir tikisi, „kad Europa ir Kanada prisiims didesnę atsakomybę už konvencinę NATO gynybą ir ypač, žinoma, už europinę NATO dalį“.
M. Rutte teigė, kad JAV „liks įsitraukusios“, tačiau ilgainiui gali nukreipti išteklius kitur pasaulyje. JAV generolas Alexusas Grynkewichas, vadovaujantis tiek JAV, tiek NATO pajėgoms Europoje, šią savaitę sakė, kad saugumui Europoje nebus pakenkta, tačiau įspėjo, jog sąjungininkės turėtų tikėtis daugiau pajėgų mažinimo ateinančiais metais.
D. Trumpo administracija yra įspėjusi, kad ateityje Europa turės pati rūpintis savo saugumu, įskaitant ir Ukrainos saugumą.
