JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad į Lenkiją siunčia 5 tūkst. amerikiečių karių.
Tai įvyko po to, kai Vašingtonas pranešė, jog anksčiau planuotas dislokavimas buvo atšauktas, spaudžiant Europą, kad ji apsigintų pati.
D. Trumpas teigė, kad šis žingsnis grindžiamas jo santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu – nacionalistų sąjungininku, kurį jis „didžiuojasi galėdamas paremti“ praėjusiais metais K. Nawrockio laimėtuose rinkimuose.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Jungtinės Valstijos į Lenkiją atsiųs papildomus 5 tūkst. karių“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas.
D. Trumpas daugiau detalių nepateikė, tačiau jo komentarai, regis, buvo susiję su kelių tūkstančių JAV karių dislokavimu Lenkijoje, kurio likimas kelias dienas buvo neaiškus.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis penktadienį padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui už pranešimą, kad į Lenkiją vyks 5 tūkst. JAV karių
„Noriu padėkoti prezidentui Trumpui už jo pranešimą, kad rotacija, amerikiečių karių buvimas Lenkijoje bus išlaikytas daugmaž ankstesnio lygio“, – žurnalistams prieš derybas Švedijoje su NATO kolegomis sakė R. Sikorskis.
NATO vadovas Markas Rutte penktadienį taip pat pasveikino JAV prezidento pranešimą, kad į Lenkiją vyks 5 tūkst. JAV karių.
„Žinoma, aš sveikinu šį pranešimą“, – žurnalistams prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą Švedijoje sakė NATO generalinis sekretorius.
Jis pridūrė, kad NATO „kariniai vadai derina visas detales“.
Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda irgi sako šis sprendimas yra svarbus žingsnis, stiprinantis Aljanso Rytų flango saugumą.
„Prezidento D. Trumpo sprendimas siųsti papildomus 5 tūkst. JAV karių į Lenkiją yra reikšmingas žingsnis NATO rytinio flango saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė G. Nausėda.
„Stipresnis sąjungininkų buvimas mūsų regione sustiprina atgrasymą ir prisideda prie Baltijos valstybių bei visos Europos saugumo“, – pabrėžė jis.
Pasak šalies vadovo, nuolatinis Jungtinių Valstijų karinių pajėgų buvimas Lietuvoje išlieka gyvybiškai svarbus regiono saugumui.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, JAV sprendimas Lenkijoje dislokuoti 5 tūkst. karių yra efektyviausias atgrasymo būdas.
„Tai pigiausias būdas užtikrinti taiką žemyne, be to, tai teikia karinės naudos ir Jungtinėms Valstijoms. Mes suinteresuoti juos turėti fronto linijoje, nes tai yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė“, – Helsingborge, Švedijoje, penktadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Teikiame geriausią priimančiosios šalies paramą, moderniausius būstus ir sąlygas pratyboms. Tikiu, kad tai bus ilgalaikis sprendimas“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad D. Trumpo sprendimas „sustiprins NATO rytinio flango saugumą“.
„Tuo pačiu metu Europa turi skubiai didinti savo gynybos pajėgumus“, – pabrėžė E. Rinkevičius.
Praėjusią savaitę JAV pareigūnai pranešė, kad 4 tūkst. JAV karių dislokavimas Lenkijoje buvo atšauktas – tai naujausias D. Trumpo administracijos žingsnis siekiant sumažinti karių skaičių ir nubausti NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepadeda kare su Iranu.
Viceprezidentas J. D. Vance`as antradienį pareiškė, kad 4 tūkst. karių dislokavimas buvo atidėtas, o ne atšauktas, ir pridūrė, kad D. Trumpas dar nepriėmė „galutinio sprendimo“.
Tačiau J. D. Vance`as pridūrė, kad Europa turi stovėti ant „savo kojų“, nes D. Trumpas toliau spaudžia Europos sąjungininkus prisiimti didesnę savo gynybos naštą.
D. Trumpas atrodo pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie neparėmė karo Artimuosiuose Rytuose arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų itin svarbiame Hormuzo sąsiauryje, kurį Iranas faktiškai uždarė.
Gegužės pradžioje, po to, kai kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Iranas „žemina“ Jungtines Valstijas prie derybų stalo, Pentagonas paskelbė, kad Vašingtonas išves 5 tūkst. karių iš Vokietijos.
JAV karių klausimas NATO ministrų susitikime
Tuo metu Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard pripažino, kad europiečiams sunku sekti Vašingtono siunčiamas žinutes.
„Tai tikrai glumina ir ne visada lengva susigaudyti“, – prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą Švedijoje sakė M. M. Stenergard, pabrėždama, kad Europos prioritetas yra „toliau investuoti į savo gynybą ir pajėgumus“.
„Mums reikia, kad JAV liktų įsitraukusios, tačiau taip pat natūralu, kad mums stiprėjant, jos taip pat šiek tiek sumažina savo buvimą Europoje“, – tvirtino ji.
Estijos vyriausiasis diplomatas Margusas Tsahkna kalbėjo panašiai.
„Aišku, kad Europa turi daryti daugiau“, – sakė M. Tsahkna, bet pabrėžė, kad bet koks JAV pajėgų mažinimas žemyne turi būti tinkamai koordinuojamas.
„Tai, apie ką mes kalbame, taip pat ir NATO atgrasymas, JAV kariai Europoje, yra pilnas vaizdas“, – teigė jis.
„Mano žinutė JAV partneriams taip pat yra ta, kad darykime tai labiau koordinuotai. Būtent todėl mes šiandien čia ir renkamės, kad pasikalbėtume akis į akį“, – tvirtino Estijos užsienio reikalų ministras.
