Jungtinių Valstijų Kongrese surengti klausymai apie Amerikos paramos Baltijos šalims ateitį: kongresmenai perspėjo apie Rusijos grėsmę NATO ir kėlė klausimus dėl vėluosiančio amunicijos tiekimo Baltijos šalims.
Kongreso komitete surengtas posėdis aptarti Baltijos šalių padėtį.
„Norime suprasti ateities po karo Ukrainoje pavojus, kilsiančius Baltijos šalims. Kas laukia ateityje?“ – sako JAV Atstovų rūmų Europos pakomitečio pirmininkas Keithas Selfas.
Kongrese liudija ir su Rytų Europos politika dirbantis Valstybės departamento pareigūnas Christopheris Smithas.
„Dešimtmečius Estija, Latvija ir Lietuva nuosekliai rėmė Jungtinių Valstijų vedamas operacijas visame pasaulyje. Tarp jų – operacijas Afganistane ir Irake. Pastaruoju metu jos pasiūlė reikšmingą viešą ir praktinę paramą operacijai „Epinis įtūžis“. Šitaip jos stipriai pabrėžė jų kaip saugumo partnerių patikimumą“, – teigia jis.
Nors skamba pagyrimai, kongresmenai nori žinoti, ar Donaldo Trumpo valdžios parama Baltijos šalims neapsiriboja žodžiais.
„Istorija rodo, kad konflikto Ukrainoje pabaiga nesumažins Rusijos grėsmės. Gali tiesiog pasikeisti jos kryptis. NATO rytinis sparnas, ypač Baltijos šalys, bus pirmasis taikinys naujam spaudimui. Tad atgrasymas šiame regione – ne ateities, o neatidėliotinas poreikis“, – tikina K. Selfas.
Bet šešėlį ant atgrasymo rytiniame NATO flange meta nauji staigūs sprendimai – Pentagono vadovybė netikėtai ir be jokių paaiškinimų atšaukė planuotą keturių tūkstančių amerikiečių karių dislokavimą Lenkijoje.
Pasak Amerikos žiniasklaidos, kariai iš Teksaso jau ruošėsi išvykti devynių mėnesių rotacijai Lenkijoje, dalis brigados jau buvo pakeliui. Vis tik, pasak Lenkijos gynybos ministro, tai nereiškia pajėgų Lenkijoje skaičiaus sumažinimo, o gali būti amerikiečių brigadų reorganizacija po D. Trumpo sprendimo vieną brigadą išvesti iš Vokietijos.
Kongreso nariai sakosi apie tai visai neinformuoti. Paklausia Ch. Smitho, bet ir šis sako: „Mačiau tokius pranešimus spaudoje. Siūlyčiau kreiptis į Pentagoną.“
Bet nieko nekomentuoja ir Pentagonas. Kongresmenai čia nerimauja, kad kariai gali būti patraukti ir iš Baltijos šalių.
„Nemanau, kad prezidentas supranta ar vertina pokario tvarką, aštuoniasdešimt metų trukusį taikos periodą Europoje. Privalome stiprinti NATO ir didinti paramą Baltijos šalims“, – teigia JAV atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto narys Jimas Costa.
Daugiau nemalonių naujienų: Ch. Smithas patvirtina – Estijai ir Lietuvai pranešta, kad jų užsakyta amerikietiška amunicija vėluos dėl karo Irane.
Retuose Kongreso klausymuose, skirtuose Baltijos valstybėms, ne tik pagyrimai joms kaip pavyzdinėms sąjungininkės, tačiau ir perspėjimai, kad Baltijos šalys – galimas kitas Rusijos taikinys, ir klausimai D. Trumpo administracijos pareigūnui dėl vėluojančios amunicijos Baltijos šalims.
„Kai kuriais atvejais yra tam tikros amunicijos ir šaudmenų, kurių patiekti negalime“, – kalba Ch. Smithas.
Aptariama ir lietuviška Kinijos politika – viena kongresmenė paklausia, ar Lietuva, rėmusi Taivaną, dabar siekia suartėti su Kinija.
„Lietuvos premjerė sakė, kad Lietuva ėmėsi mažų pirmųjų žingsnių atkurti santykius su Kinija, sakydama, kad Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, – sako JAV atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto narė Young Kim.
Atsakydamas, Ch. Smithas pareiškia, kad Baltijos šalys, vertindamos santykius su Kinija, nepamiršta Pekino paramos Rusijos karui.
