Europos ministrai penktadienį priėmė naują Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimą, kuris galėtų palengvinti kai kurių migrantų deportaciją, įskaitant perkėlimą į trečiosiose šalyse steigiamus vadinamuosius „grąžinimo centrus“, skelbia naujienų agentūa „Reuters“. Kritikai perspėja, kad tai gali susilpninti žmogaus teisių apsaugą.
Toks pareiškimas pasirodė po to, kai pastaraisiais metais kai kurios valstybės narės skundėsi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas trukdo vyriausybėms deportuoti nusikaltimus padariusius užsieniečius ar prieglobsčio negavusius migrantus.
Moldovoje vykusioje kasmetinėje Europos Tarybos Ministrų Komiteto sesijoje priimta deklaracija naujai interpretuoja Konvencijos 3-iąjį ir 8-ąjį straipsnius. Jie susiję su apsauga nuo kankinimų bei nežmoniško ar žeminančio elgesio ir teise į privatų bei šeimos gyvenimą.
Deklaracijoje pritariama bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, įskaitant „grąžinimo centrų“ steigimą, jei tik tos šalys laikosi žmogaus teisių konvencijos.
Dokumente pabrėžiama, kad draudimas kankinti ar taikyti nežmonišką bei žeminantį elgesį yra absoliutus, tačiau kartu pažymima, jog „vertinimas, ar netinkamas elgesys pasiekia minimalų nežmoniško ar žeminančio elgesio lygį, yra santykinis ir priklauso nuo visų konkrečios bylos aplinkybių“.
Londono universiteto koledžo žmogaus teisių ir tarptautinės teisės profesorė Veronika Fikfak teigė, kad toks 3-iojo straipsnio aiškinimas yra reikšmingas pokytis ir silpnina apsaugą nuo kankinimų.
„Deklaracijoje sakoma, kad draudimas kankinti ir taikyti nežmonišką ar žeminantį elgesį yra absoliutus, tačiau vėliau vartojamos formuluotės, leidžiančios balansavimą ir santykinį aiškinimą. Tai prieštarauja pačiai 3-iojo straipsnio esmei – absoliuti teisė negali turėti jokių santykinumo ar balansavimo elementų“, – sakė ji.
Kalbant apie 8-ąjį straipsnį, deklaracijoje teigiama, kad valstybės gali išsiųsti užsienio piliečius nepaisydamos jų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, jei tai pagrindžiama teisėtu tikslu, pavyzdžiui, nacionaliniu saugumu. Taip pat pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismui reikėtų „rimtų priežasčių“, norint panaikinti valstybės sprendimą.
46 valstybes vienijanti Europos Taryba buvo įkurta po Antrojo pasaulinio karo siekiant ginti žmogaus teises ir teisės viršenybę.
Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Bersetas pasveikino priimtą deklaraciją ir teigė, kad ji taps gairėmis tiek pačios organizacijos, tiek nacionalinių institucijų ir teismų darbui.
