JAV grasinimai išstoti iš NATO ir sumažinti karių skaičių Europoje Aljanso atgrasymo pajėgumų nesusilpnino, Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė šalies ambasadorius prie NATO Jüri Luikas.
„Pratybos vis dar planuojamos, planai vis dar rengiami ir, ko gero, svarbiausia, amerikiečių pasitraukimo iš Europos procesas yra sistemingas ir nuolat aptariamas įvairiuose komitetuose. Taigi galima sakyti, kad čia, NATO būstinėje, ta politinė įtampa taip stipriai nesijaučia“, – sakė J. Luikas.
Tačiau ambasadorius pripažįsta, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie NATO kaip popierinį tigrą tam tikrą poveikį turi. Nepaisant to, NATO atgrasymo pajėgumai, pasak jo, išlieka nepakitę.
„Vienas iš pagrindinių NATO atgrasymo elementų yra politinis atgrasymas. Ir, žinoma, kiek įmanoma, tokios retorikos reikėtų vengti. Tačiau, kita vertus, jokiu būdu nesakyčiau, kad NATO atgrasymo pajėgumai susilpnėjo, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į Estiją iš kitos perspektyvos. Šiuo metu Estijoje vyksta pratybos „Pavasario audra“, kuriose dalyvauja 16 šalių, visos NATO narės. Treniruojasi 12 tūkst. karių, Didžiosios Britanijos 4-oji brigada, amerikiečių batalionas. Taigi, jei pažvelgtume konkrečiai į Estiją, niekas neturėtų abejoti, kad jei Estija būtų užpulta, NATO įsikištų“, – sakė J Luikas.
Kalbėdamas apie JAV ketinimus išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos, J. Luikas tikino, kad šis žingsnis nėra toks reikšmingas, koks būtų Vašingtono sprendimas nedislokuoti Europoje „Tomahawk“ raketų, galinčių nuskrieti daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų.
„Žinoma, jei tie ilgojo nuotolio pajėgumai, kuriuos amerikiečiai pažadėjo vokiečiams, nebus dislokuojami, tai neabejotinai bus labai bloga žinia, nes tai yra tiesioginiai strateginiai pajėgumai“, – sakė ambasadorius.
Pasak J. Luiko, blogiausias scenarijus būtų, jei amerikiečiai iš Europos iškeltų JAV Europos vadavietės būstinę ir ryšių sistemas.
„Amerikiečiai taip pat turi štabo struktūrą, apimančią visas JAV oro pajėgų operacijas, valdomą iš Ramšteino oro pajėgų bazės. Prie to pridėkime visų sąjungininkių šalių operacijas. Jei šių struktūrų ir logistinės paramos, pavyzdžiui, strateginio oro transporto ar galimybės papildyti orlaivius ore, nebeliks, tai bus labai rimta problema. Žinoma, visi tikimės, kad taip neįvyks“, – sakė estų diplomatas.
Jis pripažino, kad Jungtinės Valstijos turi tokią karinių pajėgumų įvairovę, kurios Europa paprasčiausiai negali atkartoti.
„Bet jei pažvelgtume į atgrasymą kaip visumą, kas yra atgrasymas? Galiausiai kyla klausimas, ar priešininkas mano, kad NATO įsikištų, jei būtų užpulta Aljanso šalis. Ir šiuo metu nėra jokių ženklų, kad karinis atgrasymas būtų susilpnėjęs“, – pabrėžė Estijos ambasadorius NATO.
Vis dėlto, J. Luiko manymu, Europa turi imtis veiksmų ir svarstyti būdus, kuriais būtų galima sutaupyti resursų: naudoti daugiau dronų, neatmesti ir senų, bet patikimų sprendimų, pvz., sausumos minų naudojimo.
Tuo metu JAV pasitraukimas iš NATO, pasak jo, yra itin mažai tikėtinas tiek iš politinės, tiek iš karinės perspektyvos.
„Didžioji dalis to, ką amerikiečiai turi Europoje, yra reikalinga jiems patiems“, – pridūrė J. Luikas.
ELTA primena, kad pastarąjį kartą JAV prezidentas grasino trauktis iš NATO balandį, supykęs ant sąjungininkų, kurie atsisakė įsitraukti į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pradėtą karą su Iranu.
