JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolatinis Irano lyderių menkinimas neramina dalį arabų ir JAV pareigūnų, išmanančių Artimųjų Rytų reikalus. Jie baiminasi, kad tokie įžeidimai gali tapti didele kliūtimi siekiant iš tikrųjų užbaigti karą, kuris sėja chaosą pasaulio ekonomikoje, praneša „Politico“.
Šie pareigūnai nerimauja dėl to, ar D. Trumpas sugebės parodyti pakankamai pagarbos Irano islamistų lyderiams, kad šie galėtų paskelbti tam tikrą pergalę, net jeigu sutiktų su JAV reikalavimais, dėl kurių jie taptų silpnesni kariniu požiūriu.
Pasak „Politico“ kalbintų 10 esamų ir buvusių JAV bei arabų šalių pareigūnų, D. Trumpas linkęs prisiminti nuoskaudas, tyčiotis iš oponentų ir tvirtinti, kad jis viską laimi, todėl tai neteikia vilčių tiems, kurie tikisi, kad karą pavyks užbaigti diplomatinėmis priemonėmis.
„Jis labai nori, kad tai baigtųsi. Tačiau iraniečiai kol kas atsisako duoti, ko jis nori, kad jis galėtų išsaugoti savo reputaciją ir pasitraukti. Regis, jis nesupranta, kad jiems taip pat reikia išsaugoti reputaciją“, – apie D. Trumpą komentavo aukšto rango pareigūnas iš vienos Persijos įlankos šalies, žinantis apie taikos derybų eigą.
Anot Michaelo Ratney, buvusio JAV ambasadoriaus Saudo Arabijoje, idealiausiu atveju D. Trumpas nekalbėtų nieko, o su Iranu derėtųsi jo pasiuntiniai.
„Jokios žinutės socialinėse platformose, jokio viešo komentaro, jokio grasinimo, jokio komplimento. Tiesiog leisk savo derybininkams derėtis“, – sakė M. Ratney.
Tačiau D. Trumpas dažniausiai elgiasi priešingai.
Pastarosiomis savaitėmis jis Irano atstovus išvadino „išprotėjusiais benkartais“, kurie yra „psichiškai nesveiki“. D. Trumpas grasino sunaikinti „visą Irano civilizaciją“ ir keletą kartų kartojo, esą JAV kariniu požiūriu jau nugalėjo Iraną.
JAV prezidentas dažnai tokiais įžeidimais ir grasinimais svaidėsi tuo metu, kai jo pasiuntiniai tarėsi dėl karo užbaigimo, kuris paveikė naftos, trąšų ir kitų pasaulio ekonomikai svarbių produktų tiekimą.
Anot „Politico“, iraniečiai taip pat atsakė įžeidimais. Teheranas ne tik kūrė vaizdo įrašus su „Lego“ figūrėlėmis, kuriuose pašiepiamas D. Trumpas, bet ir šaipėsi iš jo įrašų socialinėse platformose.
Abi pusės norėtų skelbti pergalę
Įprastai abi diplomatinių derybų pusės nori paskelbti savo pergalę konflikte. Tačiau diplomatai ir analitikai teigia, kad, šiuo atveju, atviras klausimas, ar abi pusės sugebės susitaikyti su tuo, kad ir kita skelbs apie savo pergalę.
2015 m. susitarimas dėl branduolinės programos parodė, kad Irano režimas gali pritarti susitarimui, kuriame tiek Teheranas, tiek JAV skelbia sėkmę.
To proceso metu – daugelio griežtai Irano klausimu nusiteikusių politikų nusivylimui – JAV prezidentas Barackas Obama ir jo patarėjai parodė didelę pagarbą ir susivaldymą Irano atžvilgiu.
Tačiau D. Trumpas reikalauja, kad Iranas sutiktų su besąlygine kapituliacija, atkreipia dėmesį „Politico“.
Pasak esamų ir buvusių JAV ir arabų pareigūnų, nors Irano režimas ir vykdo represijas, bet jis vis tiek turi atsižvelgti į tai, ką apie jį mano eiliniai iraniečiai.
Jeigu D. Trumpas aiškins, esą būtent jis yra derybų su Teheranu laimėtojas, Irano režimas dėl to gali atrodyti silpnas, o tai paskatintų neramumus šalyje.
„Politico“ rašo, kad Irano kultūroje ypač vertinamas garbės išsaugojimas, o gėda tenka ne tik vienam asmeniui, bet ir jo šeimai ar visai šaliai.
Kai kurie pareigūnai ir analitikai svarsto, ar Iranas ims pavyzdį iš Šiaurės Korėjos ir galiausiai vis tiek sieks turėti branduolinį ginklą nepaisant jokių susitarimų su JAV. Jie primena, kad D. Trumpas negrasina pulti branduolinį ginklą turinčios Š. Korėjos.
„Irano vadovybė itin akcentuoja orumo ir pagarbos svarbą, nors pati dažnai elgiasi pasibaisėtinai“, – sako buvęs vienos Vakarų valstybės pareigūnas, kuris bendraudavo tiesiogiai su Irano atstovais.
„Jų požiūriu, drastiški D. Trumpo Baltųjų rūmų komentarai sumenkina JAV ir tik sustiprina jų pačių savivertę, nes jie jaučiasi besipriešinantys supuvusiam ir amoraliam priešininkui“, – sako šis pareigūnas.
ELTA primena, kad nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karo veiksmai tarp Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Irano, Teheranas grasinimais ir atakomis faktiškai sustabdė laivybą per Hormuzo sąsiaurį, o Vašingtonas įvedė jūrų blokadą įplaukiantiems į Irano uostus ar iš jų išplaukiantiems laivams.
Balandžio 8 d. tarp Irano ir JAV įsigaliojo paliaubos, bet derybos dėl taikos sustojo nesutariant dėl Irano branduolinių ambicijų ir Hormuzo sąsiaurio kontrolės.
