Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kintantys JAV planai dėl veiksmų Artimuosiuose Rytuose nekeičia Lietuvos ketinimų prisidėti prie saugios laivybos užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
„Saugi laivyba Hormuzo sąsiauryje apima daug komponentų, daug aspektų, įskaitant ir išminavimo aspektą“, – bendroje Kalvarijos savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu sakė Lietuvos vadovas.
„Štai kodėl aš atsišaukiau į šį (amerikiečių – BNS) kvietimą prisidėti“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė, kad Valstybės gynimo taryba aptarti galimam Lietuvos indėliui bus sušaukta artimiausiu metu. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje turės priimti Seimas.
Prezidentas kartojo, kad Lietuva negali būti „vien tik saugumo recipientas“.
„Reikia suvokti, kad ir mes prisiimame atsakomybę už kitų pasaulio regionų saugumą, mes esame sąjungininkai NATO rėmuose ir todėl visada labai rimtai vertiname JAV kvietimus dalyvauti vienose ar kitose tarptautinėse misijose“, – teigė G. Nausėda.
„Lietuva, kaip atsakingas NATO partneris, yra pasirengusi solidariai prisidėti prie saugumo šiame regione ir apskritai Europoje“, – pridūrė jis.
Lenkijos prezidentas taip pat sakė, kad jo šalis reaguos į JAV kvietimą teigiamai.
„Lenkija turi palaikyti savo sąjungininkus“, – kalbėjo K. Nawrockis.
BNS rašė, jog JAV anksčiau skelbė siekianti suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Tačiau antradienio vakarą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie JAV karinės operacijos, skirtos padėti įstrigusiems komerciniams laivams praplaukti Hormuzo sąsiauriu, sustabdymą – praėjus vos dienai nuo jos pradžios. Jis tuo pačiu užsiminė apie galimybę sudaryti normalų susitarimą su Iranu dėl karo užbaigimo.
JAV lyderis teigė, kad Vašingtono vykdoma Irano uostų blokada išliks, nes Teheranas toliau blokuoja gyvybiškai svarbų prekybos maršrutą. Visa tai sukrėtė rinkas ir padidino degalų kainas.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai Suvalkų koridoriaus pratybose pabrėžė vienodą požiūrį į grėsmę rytuose
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Karolis Nawrockis vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybos pratybose trečiadienį akcentavo vienodą šalių požiūrį į Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę bei ryžtą realiais veiksmais ginti NATO rytinį flangą.
„Lietuva ir Lenkija yra strateginės partnerės, artimos sąjungininkės. Mus vienija ir bendra istorija, ir atsakas į šiandienos geopolitinius iššūkius. Kartu dalijamės kaimynystės su Rusijos Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija iššūkiais“, – pareiškime kalbėjo G. Nausėda.
Jis pažymėjo tikintis, kad tai yra žingsnis į dar glaudesnį dvišalį bendradarbiavimą ir svarbus pasirengimo veikti kartu etapas.
„Bendri kariniai mokymai, kuriuos šiandien stebėjome, akivaizdžiai rodo, kad Lietuva ir Lenkija darbais, o ne skambiais pareiškimais ruošiasi užtikrinti savo ir viso NATO rytų flango saugumą“, – sakė prezidentas.
Pasak K. Nawrockio, Lenkija ir Lietuva „diagnozuoja tą pačią grėsmę“, kurią kelia Rusija ir Baltarusija.
„Tai patiriame praktiškai kiekvieną mėnesį hibridinio karo metu ir apie tai žinome. Todėl tiek Lenkija, tiek Lietuva suvokia šias grėsmes, kurios mus vienija atsakomybe už Lenkiją, už Lietuvą, už Baltijos šalis, už visą rytinę NATO dalį ir už visą Europą“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.
„Grėsmė Baltijos valstybėms ir Lietuvai, nesvarbu, ar tai būtų hibridiniai išpuoliai, ar potencialus karas, yra tiesioginė grėsmė Lenkijai. Todėl (...) mes išliekame sąjungininkais, kurie šiandien pratybų metu patvirtino savo pasirengimą gintis“, – sakė K. Nawrockis.
Taip jie kalbėjo po to, kai trečiadienį Kalvarijos savivaldybėje stebėjo tarptautinių pratybų „Narsus Grifonas 2026“ baigiamąją fazę ir dalyvavo dvišaliame susitikime.
Nuo balandžio 30-osios vykusių pratybų tikslas – treniruoti brigados „Žemaitija“ štabo ir pavaldžių vienetų gebėjimą planuoti bei vykdyti gynybines karines operacijas sąveikaujant su NATO sąjungininkais.
Pratybų metu kariai treniravosi perdislokavimo, manevro, žvalgybos, gynybinių operacijų ir kovinės paramos užduotis. Mokymuose dalyvavo sąjungininkai iš Lenkijos, Portugalijos ir JAV.
Aptarė Suvalkų LEZ idėją, NATO viršūnių susitikimą Ankaroje
Kaip pažymėjo G. Nausėda, prezidentai aptarė bendros Suvalkų laisvosios ekonominės zonos (LEZ) idėją.
„Šiame regione įsteigta laisvoji ekonominė zona visų pirma galėtų būti skirta gynybos pramonės ir dvejopos paskirties technologijų plėtojimui, taptų akstinu bendriems karinės gynybos pramonės projektams“, – sakė Lietuvos vadovas.
Taip pat aptartas sienos su Rusija, Baltarusija gynybos stiprinimas, oro gynybos pajėgumų vystymas, artėjantis NATO viršūnių susitikimas Ankaroje.
„Sutarėme su prezidentu, kad Ankaroje mūsų bendras prioritetas yra išsaugoti ir įtvirtinti transatlantinę vienybę kaip Aljanso pagrindą“, – akcentavo G. Nausėda.
„Be kita ko, informavau Lenkijos prezidentą apie Seimo priimtą įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, kurį aš pasirašiau praėjusią savaitę. Dar kartą patikinau, kad poligonas bus atviras ir Lenkijos karių bendroms pratyboms, treniruotėms su mūsų kariuomenės padaliniais“, – nurodė Lietuvos vadovas.
Baigiamoji pratybų dalis
Trečiadienio popietę Suvalkų koridoriaus prieigose, apie 7 kilometrai nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos, vyko baigiamoji pratybų dalis.
Jos manevrus stebėjo G. Nausėda, K. Nawrockis, taip pat – krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Oro gynybos batalionas užtikrino oro erdvės kontrolę, jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistai koordinavo Prancūzijos „Rafale“ ir Rumunijos F-16 naikintuvų atakas, tuo metu Lenkijos kariai su pėstininkų kovos mašinomis ROSOMAK užtikrino paramą ugnimi.
Karių perdislokavimui pasitelkti Karinių oro pajėgų sraigtasparniai „Dauphin“ ir „Black Hawk“, inžinieriai vykdė sprogdinimus, Lietuvos ir Portugalijos kariai – puolamąją ataką.
Taip pat inscenizuota sužeistojo evakuacijos operacija M113 šarvuočiu, Logistikos batalionas pasitelkė dronus krovinių pergabenimui. Pasak kariuomenės, svarbiu pratybų akcentu tapo smogiamųjų bepiločių orlaivių panaudojimas.
Šalių vadovai po demonstracijos apžiūrėjo ginkluotės ir karinės technikos ekspoziciją.
Kariuomenė įspėja, kad pasibaigus pratyboms gegužės 6–7 dienomis numatomas intensyvesnis karinės technikos judėjimas iš Kalvarijos savivaldybės į karinių vienetų dislokacijos vietas.
