Pirmadienį Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė nepradėsiantis ikiteisminio tyrimo dėl statant tiltą galimai neteisėtai pagilintos Neries upės vagos šalia Kauno pilies. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pastebi, kad tai nereiškia, jog žala gamtai nepadaryta. Anot aplinkosaugininkų, upei pakenkta, o įmonei leista geranoriškai atlyginti 42,4 tūkst. eurų siekiančią žalą.
„Priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių“, – LRT.lt pirmadienį nurodė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo nereiškia, jog aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pažeisti ar kad aplinkai nepadaryta žala.
„Remiantis mokslininkų atliktais Neries upės batimetriniais matavimais nustatyta, kad žala yra padaryta – ji konstatuota kraštovaizdžio objektui, t. y. Neries upės vagai. Atsižvelgiant į tai, įmonei yra nustatytas terminas iki 2026 m. gegužės 17 d. geranoriškai atlyginti aplinkai padarytą žalą. Jei žala per nustatytą terminą nebus atlyginta, Aplinkos apsaugos departamentas imsis tolimesnių teisinių veiksmų – bus tęsiama administracinė teisena, o žalos atlyginimas išieškomas civiline tvarka, kaip numato galiojantys teisės aktai“, – paaiškino AAD.
Aplinkosaugininkų teigimu, policija vertino galimą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį ir nenustatė būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių, t. y. nusikalstamų padarinių. Tai reiškia, kad situacija nepatenka į baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį, tačiau gali būti vertinama administracinės atsakomybės ir žalos aplinkai atlyginimo kontekste.
„Aplinkos apsaugos departamentas ir toliau vykdys administracines procedūras įmonės bei atsakingų asmenų atžvilgiu“, – rašoma komentare LRT.lt.
Policijos sprendimą nepradėti tyrimo dar galima skųsti, departamentas tokią galimybę vertina.
Žala gamtai siekia 42 tūkst. eurų
LRT.lt primena, kad apie pėsčiųjų tilto statybos darbus Neries upėje, galbūt pažeidžiančius aplinkos apsaugos reikalavimus, praėjusių metų rugpjūtį pranešė fiziniai asmenys.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad darbai buvo vykdomi „Natura 2000“ teritorijoje, todėl gali būti pažeistos teisės normomis saugomos vertybės. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad vykdydama darbus įmonė nepaisė projekte numatytų veiklų apimties ir atliko Neries upės gilinimo darbus.
Siekiant tiksliai įvertinti poveikį upės hidromorfologijai, pasitelkti ekspertai.
„Remiantis patikrinimo duomenimis ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto parengta tyrimų ataskaita, nustatyta, kad vykdyti darbai tirtoje atkarpoje neabejotinai pakeitė upės hidrodinaminį bei upės vagos dugno reljefą ir kranto liniją“, – pranešime nurodė Aplinkos apsaugos departamentas.
Dėl šių darbų, teigiama, buvo pažeista natūrali upės vaga ir padaryta didelė žala aplinkai – 42,4 tūkst. eurų.
Kaltinimus atmeta ir sako, kad dirbo pagal projektą
Praėjusią savaitę Kauno savivaldybės bei darbus atliekančios įmonės „Autokausta“ atstovai surengė simbolinę pėsčiųjų ir dviračių tilto kapsulės įkasimo ceremoniją. Darbai Neryje prasidėjo dar pernai, o baigti turėtų būti 2027 metų liepą.
UAB „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas tąkart žurnalistams sakė, kad darbai Neryje atliekami pagal projektą, o aplinkosaugininkų kaltinimus atmetė: „Žala tik apskaičiuota, bet nepatvirtinta, niekas jos nenustatė, <...> ji teorinė. Mes nesijaučiame labai nusikaltę gamtai, mes gamtą saugome, technika yra visa nauja. <...> Manau, svarbu ne tik gamta, bet ir žmonės, kurių judrumas pagerės, galės ateiti į senamiestį, saugiai atsivesti vaikus.“
Paklaustas, kaip vertina Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų teiginius apie žalą, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tąkart sakė problemos nematantis. „Aš kai buvau mažas ir čia dar braidydavau be glaudžių, tai šitos salos išvis nebuvo. Nežinau, tegul visi skaičiuoja, kaip nori, bet miestas turi būti gyvas. Tada reikia nueiti ir hidroelektrinę dar nugriauti arba, kaip mes siūlome visiems, per ją suprojektuoti šliuzą, kad galėtų laivai iš Kauno marių persikelti ir plaukti į Nidą“, – sakė jis.
