Tyla nereiškia „taip“. Ir vis dėlto Lietuvoje tylėjimas dažnai prilyginamas pritarimui lytiniams santykiams. 44 tūkstančiai žmonių jau pareikalavo keisti įstatymus, kurie šiandien leidžia daliai seksualinių nusikaltėlių išvengti atsakomybės. Tai aiškus signalas – visuomenė yra pasirengusi pokyčiui.
Seksualinio smurto daugėja. Ir jis keičiasi.
2025 metais Lietuvoje registruota 430 seksualinio smurto nusikaltimų – apie 15 proc. daugiau nei 2024 metais. Tačiau tai tik dalis realybės.
Tik 1 iš 8 nukentėjusiųjų kreipiasi į teisėsaugą.
Tai reiškia, kad tikrasis mastas gali būti kelis kartus didesnis.
Kiekvienas šis skaičius – tai žmogus, kuris tylėjo.
Ne todėl, kad sutiko.
O todėl, kad negalėjo pasipriešinti.
Smurtas persikelia į skaitmeninę erdvę
Seksualinė prievarta šiandien ne tik vyksta – ji persikelia į naujas erdves.
Plinta vadinamieji „prievartavimo narkotikai“, kai aukos netenka galimybės suvokti situacijos ar pasipriešinti. Tokiais atvejais įrodyti nusikaltimą tampa itin sudėtinga.
Seksualinis smurtas vis dažniau vyksta ir internete.
Uždarose grupėse dalijamasi prievartos vaizdais, o skaitmeninis šantažas tampa vis labiau paplitęs. Ypač pažeidžiami yra vaikai.
Per socialinius tinklus jie įtraukiami į viliojimo, šantažo ir išnaudojimo schemas.
Kas trečias 12–16 metų paauglys Lietuvoje jau yra patyręs seksualinį smurtą internete.
Kodėl dabartinė sistema neveikia
Šiandien daugiau nei pusė ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio smurto nutraukiami.
Viena pagrindinių priežasčių – teisinis reguliavimas, kuris vis dar per daug remiasi fizinės prievartos įrodymu.
Tačiau mokslas aiškiai rodo: dažniausia žmogaus reakcija į seksualinį užpuolimą yra sustingimas.
Baimė, šokas ir siaubas gali visiškai paralyžiuoti.
Tai nėra sutikimas.
Tačiau praktikoje būtent čia dažnai pritrūksta įrodymų.
„Taip“ reiškia tik „taip“
Trumpas sijonas nereiškia „taip“.
Šypsena nereiškia „taip“.
Pasitikėjimas nereiškia „taip“.
Net tyla nereiškia „taip“.
„Taip“ reiškia tik aiškų, laisvą ir savanorišką sutikimą.
17 iš 27 Europos Sąjungos valstybių jau yra įtvirtinusios šį principą savo įstatymuose – seksas be sutikimo laikomas prievarta.
Šiemet Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria ragina visas ES valstybes taikyti būtent tokį požiūrį. Joje aiškiai pabrėžiama: tyla, pasyvumas ar pasipriešinimo nebuvimas negali būti laikomi sutikimu.
Europa juda į priekį. Mes negalime atsilikti.
Kokie pokyčiai siūlomi
Parengėme Baudžiamojo kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimų paketą, kuriuo siekiame:
- aiškiai apibrėžti seksualinį smurtą kaip veiką be sutikimo;
- užtikrinti atsakomybę už seksualinį smurtą skaitmeninėje erdvėje;
- sustiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo.
Svarbiausi siūlomi sprendimai:
• Lytiniai santykiai be laisvo ir savanoriško sutikimo turi būti laikomi seksualine prievarta.
• Vieninga seksualinės prievartos sąvoka turi apimti visas formas, nepriklausomai nuo lyties ar veikos pobūdžio.
• Turi būti taikoma atsakomybė už intymios ar dirbtiniu intelektu sukurtos medžiagos platinimą be sutikimo.
• Seksualinis priekabiavimas turi būti baudžiamas ir tada, kai nėra tiesioginio pavaldumo santykio.
• Vaikų viliojimas internete turi būti kriminalizuotas nuo pirmųjų veiksmų.
• Seksualinių nusikaltimų prieš vaikus senaties terminas turi būti ilginamas.
• Turi būti stiprinama nukentėjusiųjų apsauga nuo pakartotinio traumavimo.
Reikalingi ne tik įstatymai
Teisiniai pokyčiai yra būtini.
Tačiau ne mažiau svarbus ir visuomenės požiūris.
Kol vis dar kyla klausimų, „kodėl auka nesipriešino“, o ne „kodėl buvo smurtaujama“, tol problema išliks.
Pasirinkimas – mūsų visų
Reikės politinės valios ir susitelkimo, kad šie pokyčiai būtų įgyvendinti.
Teisingumas turi būti nukentėjusiųjų pusėje.
Nes tik tada jis veikia.
Seksualinis smurtas negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis.
Ir niekas neturi jo patirti.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
