Europiečiai išgirdo JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimo žinią dėl karo Irane ir „imasi veiksmų“, pirmadienį pareiškė NATO vadovas Markas Rutte, Vašingtonui paskelbus, kad iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių.
„Europos lyderiai suprato žinią. Jie ją išgirdo aiškiai ir garsiai“, – prieš derybas su Europos lyderiais Armėnijoje sakė M. Rutte, pripažindamas „JAV pusės nusivylimą“ susidūrus su Europos sąjungininkių pasipriešinimu prisidėti prie karo.
„Europiečiai imasi veiksmų“, – tvirtino M. Rutte.
„Matome, kad visos šios šalys dabar dalyvauja su savo dvišaliais susitarimais, užtikrindamos, kad, kalbant apie prašymus dėl bazių ir visą logistinę paramą, viskas būtų padaryta“, – sakė jis.
Apie JAV karių perkėlimą paskelbta tuo metu, kai transatlantiniai ryšiai yra smarkiai įtempti dėl karo Artimuosiuose Rytuose, nors Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį tvirtino, kad tai „niekaip nesusiję“ su jo neseniai įvykusiu ginču su D. Trumpu dėl šio konflikto.
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas šio amerikiečių pranešimo laiką pavadino staigmena.
„Jau ilgą laiką kalbama apie JAV karių išvedimą iš Europos, – žurnalistams Jerevane sakė ji. – Tačiau, žinoma, šio pranešimo laikas yra staigmena.“
„Manau, tai rodo, kad turime tikrai stiprinti Europos ramstį NATO ir tikrai turime daryti daugiau“, – sakė K. Kallas, pabrėždama, kad „amerikiečių kariai Europoje yra ne tik tam, kad gintų Europos, bet ir amerikiečių interesus“.
Europa didina išlaidas gynybai, baimindamasi dėl D. Trumpo įsipareigojimų NATO ir Rusijos puolimo Ukrainoje – šį siekį Armėnijos sostinėje pabrėžė keli lyderiai.
„Europiečiai ima savo likimą į rankas didindami išlaidas gynybai bei saugumui ir kurdami savo bendrus sprendimus“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Turime stiprinti savo karinius pajėgumus, kad galėtume apsiginti ir apsisaugoti“, – žurnalistams sakė ES vadovė Ursula von der Leyen.
