Trečiadienį Vokietijos socialdemokratų partija SPD paskelbė gavusi partiečių pritarimą dėl bendro darbo valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais CDU/CSU. Pagal partijoms priskiriamas spalvas juoda ir raudona krikštijamą koaliciją pilotuos konservatorius Friedrichas Merzas. Dešinysis ministrų kabineto sparnas jau aiškus, kairiųjų pavardės dar oficialiai nepatvirtintos, bet jau linksniuojamos.
Ministrų kabinete turėtų tilpti tiek buvusios kadencijos nariai, tiek ir visiški naujokai. Kandidatūros jau narstomos žiniasklaidoje po kaulelį, bet vyrauja bendras tonas – itin sudėtingais laikais kanclerio misiją prisiimančio F. Merzo laukia daugybė iššūkių.
Nustebino didelis palaikymas
Trečiadienį priešpiet SPD pranešė apie dvi savaites iki antradienio paskutinės valandos vykusį visuotinį balsavimą, kuriame visi bene 358 322 nariai galėjo balsuoti skaitmeniniu būdu dėl koalicijos sutarties. 84 proc. balsavusiųjų pritarė SPD dalyvavimui koalicijos darbe ir koalicijos sutarčiai. Balsavime dalyvavo 56 proc., būtinas 20 proc. kvorumas buvo gerokai viršytas. Nors partijos jaunimo organizacija „Jusos“ ir kairysis sparnas priešinosi juodos ir raudonos spalvų koalicijai, jų kritika netapo lemiama.
„Šiandien matote labai patenkintą SPD generalinį sekretorių, – rezultatus ir vykusią balsavimo eigą specialiai surengtoje spaudos konferencijoje pristatė partijos generalinis sekretorius Matthias Mierschas. – Jaučiame didžiulį SPD užnugarį ir palaikymą eidami į koaliciją ir prisiimdami atsakomybę.“
„Toks didelis palaikymas gana nustebino, jis tikrai nebuvo savaime suprantamas“, – visuomeninio transliuotojo naujienų kanalui „Tageschau24“ komentavo Berlyno laisvojo universiteto (Freie Universität Berlin) politologas Thorstenas Faasas. Jis priminė, kad ankstesniuose visuotiniuose balsavimuose buvo menkiau palaikomas bendras darbas su konservatoriais vadinamosiose Didžiosiose koalicijose, kur SPD buvo lygiavertis partneris. Tiesa, šįkart buvo mažesnis balsavimo aktyvumas, siekė tik 54 proc. Visgi vien tik skaitmeninis balsavimas galėjo duoti daugiau priešiškų jaunųjų socdemų balsų, nes jie gana garsiai skeptiškai reiškėsi. Tačiau rezultatas parodė, kad noras suburti stabilią vyriausybę nugalėjo.
Buvusi nevykusi ir per kivirčus žlugusi Šviesoforo koalicija tapo tam tikru antipodu – juodos ir raudonos spalvų koalicijoje imta regėti tai, kas kelia pasitikėjimą. Dar praėjusioje kadencijoje suremti buvusių politinių konkurentų pečiai ir priimti svarbūs Konstitucijos pataisymai, atleidžiantys skolos stabdį ir atveriantys kelius skolintis milijardus gynybai ir infrastruktūrai, tapo signalu, kad koalicija gali dirbti kartu.
Klingbeilis aiškus, Pistoriusas – labai nuspėjamas
Iš konkrečių socdemų, kurie kandidatuoja į naują ministrų kabinetą, pavardžių spaudos konferencijoje M. Mierschas įvardijo tik vieną. Partijos pirmininkas Larsas Klingbeilis gavo partijos pavedimą tapti vicekancleriu ir finansų ministru ir suformuoti SPD komandą vyriausybėje, kuri turėtų būti paskelbta pirmadienį, gegužės 5 dieną. Jau kitą dieną Bundestagas turėtų balsuoti dėl F. Merzo kandidatūros ir jo kabineto.
Nors pavardės oficialiai dar neskelbiamos, jau kurį laiką žiniasklaidoje žongliruojama keliais variantais. Beveik neabejojama, kad Lietuvoje dažnas svečias gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir toliau vadovaus Krašto apsaugos ministerijai. Jo karaliavimas politinių reitingų olimpe ir palaikymas Bundesvere daro jį šioje pozicijoje kaip ir nenugalimą. Net ir konservatoriai dažnai būdavo priversti nukelti kepurę prieš šį politinį konkurentą.
Svarstoma, kad dar vienas dabartinės vyriausybės narys turėtų išlikti savo poste, Hubertus Heilis turėtų užtikrinti tęstinumą socdemams svarbiame bare – Darbo ir socialinių reikalų ministerijoje. Bet naujienų portalas „t-online“ rašo, kad į šias pareigas galimai pretenduoja ir Saksonijos socialinių reikalų ministrė Petra Köpping, taip pat partijos pirmininkė Saskia Esken, dėl kurios kyla nepasitenkinimas partijoje, dalis narių regi joje vieną iš SPD rinkimų nesėkmių priežasčių. Visgi dalis mano, kad S. Esken už pasiekimus derybose reikia įvertinti postu, galbūt ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijoje, jei joje nepasiliks Svenja Schulze, kuri galėtų peršokti į Aplinkos ministeriją. Tačiau čia ji irgi ne vienintelė kandidatė – aplinkosauga galėtų rūpintis ir pretenduoja Verena Hubertz iš Reino–Pfalco žemės arba partijos generalinis sekretorius M. Mierschas. Bundestago narė iš Brandenburgo Sonja Eichwede įvardijama kaip galima teisingumo ministrė, bet, kita vertus, galbūt į šį postą iš Vidaus reikalų ministerijos galėtų peršokti ir dabartinės vyriausybės ministrė Nancy Faeser. Svarstoma, ar Klara Geywitz išsilaikys Statybos ministerijoje, ar jos vairą perims favoritu į šį postą laikomas dabartinis federalinės vyriausybės komisaras, atsakingas už Rytus, Carstenas Schneideris.
Kad ir kokie gandai sklandytų, viena yra aišku – socdemai gali didžiuotis iškovotų ministerijų kvota: vos 16 proc. rinkėjų palaikymą per praėjusius Bundestago rinkimus gavę socdemai sugebėjo išsiderėti net 7 ministerijas, tiek pat, kiek CDU, kurie dar gavo, žinoma, ir kanclerį, o CSU gavo 3 portfelius. CDU ir SPD stengiasi savo ministerijas padalinti kiek įmanoma lygiai teisingai pagal federalinės valstybės žemių atstovavimą, socdemams dar svarbus ir moterų skaičius.
Signalas pasauliui: Merzas ir užsienio reikalų ministras – išvien
Būsimojo kanclerio, krikščionio demokrato F. Merzo partija CDU ir broliškoji partija iš Bavarijos CSU dar pirmadienį pristatė savo kandidatus į ministrų postus.
F. Merzo kanceliarijai vadovaus ministro statusą gaunantis Bundestago narys Thorstenas Frei, kuris yra artimas F. Merzo bendražygis. Dar vienu labai svarbiu F. Merzo užsienio politikos kurso palaikytoju yra laikomas Johannas Wadephulas, kuris pasirinktas vadovauti Užsienio reikalų ministerijai. Šis patyręs transatlantinės krypties politikas F. Merzą jau lydėjo įvairiuose svarbiuose tarptautiniuose renginiuose, tokiuose kaip Miuncheno saugumo konferencija ir kt. Laikraštis „Rhein-Zeitung“ pagyrė, kad F. Merzas laikysis bendros krypties, nes užsienio politikoje vienybės trūkumas, kaip kad buvo su socdemų kancleriu O. Scholzu ir žaliųjų ministre Annalena Baerbock, yra žalingas: „Tai, kad F. Merzas ir J. Wadephulas yra partijos kolegos, palengvina užduočių pasidalijimą: Merzas gali nustatyti politinę kryptį, o Wadephulas turi galimybę būti vyriausiuoju diplomatu. Jis turės didesnį autoritetą tarptautinėse derybose, jei bus artimas kancleriui. Vokietija nebegali sau leisti, kad Kanclerio tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija dirbtų kiekviena savo darbą.“
Žiniasklaidos nustebimo susilaukė CDU parinkta ekonomikos ir energetikos ministrė Katherina Reiche, kuri į politinį postą grįš dirbti po darbo energetikos sektoriaus gigante „E-on“, ir naujai steigiamai Skaitmenizacijos ir valstybės modernizacijos ministerijai vadovauti siūlomas politinio darbo patirties neturintis nepartinis verslininkas, elektronikos prekių tinklų „Mediamarkt-Saturn“ vadovas Karstenas Wildbergeris. Kritikai abejoja, ar šie ministrai bus nešališki ir neįsivels į interesų konfliktus, tačiau yra ir duodančių pasitikėjimo kreditą. Štai „Heilbronner Stimme“ rašo: „F. Merzas parodė drąsą rizikuoti renkant CDU ministrus į federalinę vyriausybę. Tai, kad jis skyrė du aukščiausius postus verslo pasaulio atstovams – K. Reiche ir K. Wildbergeriui, yra neįprasta. Tačiau čia yra prasmės. Prasminga Ekonomikos reikalų ministeriją skirti energetikos vadybininkei Reiche – juk energetikos pertvarka išlieka viena svarbiausių federalinės vyriausybės užduočių. Bus įdomu pamatyti, kaip „Mediamarkt-Saturn“ vadovui seksis eiti skaitmeninio sektoriaus ministro pareigas. Vadovai yra įpratę, kad jų sprendimai būtų greitai įgyvendinami. Dabar Wildbergeriui teks priprasti prie Berlyno politinio kosmoso su jo kartais labai lėtai besisukančiais malūnais.“
Kitas ministerijas užims šie krikdemai: Karin Prien (Švietimas, šeima, pagyvenę žmonės, moterys ir jaunimas), Patrickas Schniederis (Transportas), Nina Warken (Sveikata).
Parinkti ir Krikščionių socialinės sąjungos iš Bavarijos CSU ministrai. Reikšmingiausiu laimėjimu laikomas išsiderėtas vidaus reikalų ministro postas ištikimam CSU pirmininko Markuso Söderio bendražygiui Alexanderiui Dobrindtui – partija savo rankose turės svarbiausią ministeriją migracijos politikos klausimais. Dorothee Bär patikėta Mokslinių tyrimų ministerija, o Aloisui Raineriui – žemės ūkis.
Pilotas be patirties
Savaitraštis „Spiegel“ pastebi, kad priekaištai dėl patirties trūkumo visų pirma tenka pačiam kancleriui: „Didžiausias eksperimentas vis tiek vyksta kitur. Ši respublika dar niekada neturėjo kanclerio, neturinčio jokios vyriausybės ar administravimo patirties.“ Žiniasklaidoje gromuliuotas ir kitas palyginimas – ar piloto licenciją turintis F. Merzas sugebės pilotuoti šios vyriausybės skrydį, siaučiant itin neramiems vėjams.
Naujoji vyriausybė susidurs su didžiuliais iššūkiais: ekonomikos transformacija, gynybos stiprinimas, klimato apsauga, socialinis saugumas ir valstybės modernizavimas. Bundestage juodos ir raudonos spalvų koalicijos dauguma bus stabili, tačiau opozicija – ypač gerokai sustiprėję radikalūs dešinieji AfD ir kairieji „Linke“ – išnaudos kiekvieną silpnumą.
Šios naujos vyriausybės gimimas prasidėjo žlugus Šviesoforo koalicijai: 2024 m. lapkričio 7 d. iš jos pasitraukus liberalams FDP, kancleris O. Scholzas paskelbė siekiantis pirmalaikių Bundestago rinkimų. Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris paskyrė pirmalaikius rinkimus 2025 m. vasario 23 d. Rezultatai: CDU/CSU sąjunga tapo stipriausia jėga (28,6 proc,), AfD tapo antra (20,8 proc.), SPD liko tik trečia (16,4 proc.), Žalieji sumenko, o liberalai nepateko į Bundestagą. Tuomet CDU/CSU ir SPD nutarė siekti susiderėti dėl bendros koalicijos.
