Praėjus 45 dienoms po pirmalaikių Bundestago rinkimų trečiadienį Vokietijos konservatoriai – broliškų partijų CDU ir CSU sąjunga – ir socialdemokratai (SPD) sutarė dirbti kartu ir sudaryti Vyriausybę. Partijoms teko aukoti dalį savo pažadų rinkėjams ir pasiryžti skausmingiems kompromisams, ypač migracijos ir ekonomikos srityse.
Konservatorius Friedrichas Merzas yra neginčijamas būsimasis kancleris, bet ministrų portfelių paskirstymas dar nėra iki galo aiškus. Partijos dar turės savo organuose pritarti koalicijai. Tikėtina, kad galutinis taškas bus padėtas po Velykų, o kancleris turėtų būti renkamas Bundestage gegužės 7 dieną.
Politologai ir apžvalgininkai giria gana sparčią ir profesionalią derybų eigą. Tempas yra svarbus, nes stabilumas yra svarbus ne tik šaliai, bet ir Europos Sąjungai, kurioje Vokietijos – daugiausia gyventojų turinčios stipriausios ekonomikos – vaidmuo šiais neramiais laikais yra ypač svarbus.
F. Merzas: Europa gali pasitikėti mumis
Nuo ryto buvo aišku, kad partijos yra derybų finišo tiesiojoje. Per pietus pasirodė žinia, kad popietę planuojamoje spaudos konferencijoje bus pranešta apie suderėtą naujos koalicijos sutartį. 16 val. Lietuvos laiku Bundestage buvo surengta spaudos konferencija, joje dalyvavo visų trijų partijų lyderiai: Friedrichas Merzas (CDU), Markusas Söderis (CSU), Larsas Klingbeilis ir Saskia Esken (abu SPD). Jie paskelbė apie sėkmingą derybų pabaigą ir pristatė naujosios juodos ir raudonos Vyriausybės koalicijos sutartį.
„Už mūsų didis darbas. Prieš mus – stiprus planas“, – pirmasis žodį tarė būsimasis premjeras F. Merzas.
Pasak jo, pasiektas susitarimas tarp politinių konkurentų suteikia jam tikėjimo, kad koalicija sugebės sėkmingai valdyti ateinančius ketverius metus, tai taip pat yra stiprus signalas tiek piliečiams, tiek ir į išorę šiais neramiais laikais. Tuo tarpu, kai nerimsta karas Ukrainoje, Putinas neatrodo pasiruošęs nutildyti ginklus, o veiksmai sukelia ir ekonomines turbulencijas, Vokietija siunčia žinią, kad yra pasiruošusi atremti ir spręsti problemas: „Europa gali pasitikėti mumis.“
SPD vadovas L. Klingbeilis irgi pabrėžė, kad leitmotyvu derybose tapo supratimas, kad pasaulis išgyvena didžiules permainas ir Vakarų pasaulio demokratijų įprasta tvarka nebėra savaime suprantama. Pasak jo, partijoms teko vienai kitai nusileisti, viliantis, kad rinkėjai priims tai ne kaip silpnumo, o kaip stiprybės ženklą. „Atsakomybė yra sugebėti statyti jungiančius tiltus ir pasiekti kompromisus net ir žinant, kad požiūriai ir priešrinkiminė retorika stipriai skiriasi. Jei mums tai pavyko, tai gali pavykti ir tiesiant tiltus kitur šalyje: tarp Vakarų ir Rytų, jaunų ir senų ir t. t.“, – kalbėjo jis.
CSU vadovas M. Söderis kalbėjo vaizdžiai: „Ši sutartis gali tapti bestseleriu, nes tai yra stiprus politinis veikalas. Dėl kiekvieno žodžio, kiekvieno kablelio buvo ilgai ginčytasi.“ Jis nurodė šios koalicijos moto – „Investuoti, konsoliduoti, reformuoti!“ Apie jausmus koalicijoje jis taip pat pasisakė – pats keldamas klausimą, ar tai sąjunga iš meilės. „Meilė išblėsta, hektaras išlieka. Tai yra tikroji substancija“, – populiarią vokišką patarlę pritaikė jis.
Paskutinė žodį tarusi SPD vadovė S. Esken pabrėžė, kas jai ypač svarbu: atvirumas, pagarba ir lygios galimybės visiems – to SPD sieks naujojoje Vyriausybėje. Kartu ji pabrėžė, kad dešinieji populistiniai naratyvai kelia grėsmę.
Kompromisai mokesčių, migracijos ir socialinėje politikoje
Turinio požiūriu jau aiškios pirmosios naujosios Vyriausybės gairės, ypač kalbant apie mokesčių, migracijos, socialinę politiką ir gynybos politiką.
F. Merzas pabrėžė, kad bus stiprinamas šalies konkurencingumas, skatinamos investicijos, mažinamas energetikos apmokestinimas ir kiti mokesčiai. Visgi žiniasklaidoje komentuojama, kad į tikrą mokesčių reformą tai nepanašu, nes reikšmingo sumažinimo nenumatyta. Solidarumo mokestis išliks, o pelno mokestis mažės tik nuo 2028 metų. Numatoma neapmokestinti viršvalandžių, pensijų. Socialinėje srityje susitarta keisti piliečių išmokų (Bürgergeld) tvarką. Taip pat ketinama mažinti valdžios aparatą.
Svarbus derybų punktas buvo migracijos politika – sutarta siekti daugiau pasienio kontroliavimo ir neteisėtų migrantų apgręžimo, spartesnio išsiuntimo iš šalies, išplėsti saugių šalių sąrašą ir sumažinti šeimos narių atsiuntimo į Vokietiją teises, taip pat sutarta atsisakyti greitųjų natūralizacijų (vadinamosios turbo pilietybės).
Nors bus reikšmingai didinamos išlaidos gynybai, privalomoji karinė tarnyba kol kas remsis savanoriškumo principu.
Ministrų portfelių dalybos
Apie personalijas, išskyrus kanclerio postą, kuriame neginčijamai bus F. Merzas, kol kas oficialiai nepranešta. Tačiau žiniasklaidoje jau pasirodė informacija, kaip bus paskirstytos ministerijos.
Savaitraščio „Spiegel“ naujienų portalas rašo, kad kai kurios ministerijos bus iš naujo suformuotos ir tematiškai sujungtos, tai turėtų padėti užtikrinti efektyvesnę struktūrą ir aiškesnius atsakomybės laukus.
CDU greta kanclerio kėdės atiteks ir kanceliarijos vadovo, turinčio federalinio ministro statusą, postas. Be to, krikščionys demokratai perims Ūkio ir energetikos ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, taip pat naujai suformuotą Švietimo, šeimos, pagyvenusių žmonių, moterų ir jaunimo ministeriją. Jiems atiteks ir Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija bei naujoji Skaitmeninimo ir valstybės modernizavimo ministerija. Atskiro paminėjimo vertas faktas, kad CDU į savo rankas perima užsienio reikalų vadeles po šešis dešimtmečius trukusios pauzės.
SPD, nepaisant to, kad per rinkimus į Bundestagą pasiekė istoriškai silpniausią rezultatą – tik 16,4 proc. balsų – ir yra mažesnioji koalicijos partnerė, iškovojo net septynias iš septyniolikos ministerijų. Socialdemokratai vadovaus Finansų ministerijai, Teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerijai, Darbo ir socialinių reikalų ministerijai bei Gynybos ministerijai. Taip pat jiems atiteks Aplinkos, klimato apsaugos, gamtos apsaugos ir branduolinio saugumo ministerija, Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymo ministerija, Būsto, miestų plėtros ir statybos ministerija. SPD, pasak žiniasklaidos pranešimų, gaus vicekanclerio pareigas. Tikėtina, kad vicekancleriu taps gynybos ministro portfelį savo rankose išlaikysiantis populiariausias šalies politikas, Bundesvero palaikymą turintis Borisas Pistoriusas.
CSU teks trys ministerijos: Vidaus reikalų ministerija, Mokslinių tyrimų, technologijų ir kosmoso ministerija, Maisto, žemės ūkio ir tėvynės reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministerija yra tuo svarbi, kad joje sprendžiama daug su migracijos politika susijusių klausimų, o migracijos problemas ši partija ypač akcentuoja.
Santuoka iš reikalo
Nuo pat derybų pradžios kovo 13-ąją konservatoriai ir socialdemokratai žingsnis po žingsnio artėjo prie susitarimo. Dar per pirmines konsultacijas buvo priimtas pagrindinių principų dokumentas, kuriame numatyta, be kita ko, 500 mlrd. eurų specialusis fondas infrastruktūros investicijoms ir skolos stabdžio švelninimas gynybos srityje. Dėl to teko ir pavyko pakeisti Konstituciją dar senosios sudėties parlamente. Tokia skuba buvo reikalinga, nes nors CDU / CSU kartu su SPD ir turi daugumą naujajame Bundestage, ji nesiekia Konstitucijai keisti reikalingų dviejų trečdalių balsų, o naujajame parlamente savo pozicijas sustiprinę dešinieji ir kairieji radikalai – „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir „Linke“ gali blokuoti tokius sprendimus.
Žinia, jie būtent ir priešinasi tam, kad būtų stiprinama gynyba, Ukrainai tiekiama karinė pagalba ir pan. Šis sprendimas – skolų stabdžio atleidimas – ypač daug kritikos pažėrė F. Merzui. Politikas buvo kritikuojamas, kad apgavo rinkėjus, nes per rinkimų kampaniją žadėjo prikelti šalies ekonomiką be milijardinių skolų. Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai pasėjo daug chaoso ir netikrumo, tad tai tapo pasiteisinimu F. Merzui, kad „situacija reikalauja partinių pažadų aukų“. Geopolitine situacija save rinkėjų akyse teisino ir socialdemokratai (SPD), kuriems teko pasukti konservatyvesniu keliu, pavyzdžiui, migracijos politikos griežtinimo klausimu ir didesniu finansavimu gynybai.
Kelias iki susitarimo nebuvo lengvas. Tarptautinė padėtis – ekonominis nestabilumas, prekybos konfliktas su JAV ir baimės dėl recesijos – dar labiau spaudė derybininkus. Abi pusės, tiksliau, visos trys partijos, neslėpė, kad ši politinė santuoka yra ne iš meilės, o iš reikalo. Juodai ir žaliai koalicijai nepakanka balsų, sudaryti juodą, raudoną ir žalią koaliciją atrodė dar sudėtingiau ir dirbtiniau, bendradarbiavimą su AfD konservatoriai kategoriškai atmetė. Taigi juoda ir raudona koalicija tapo ne tik tikėtina, bet ir neišvengiama.
Juoda ir raudona koalicija vadinama valdžios sudėtis nėra naujiena Vokietijoje. Buvusi kanclerė Angela Merkel irgi vadovavo konservatorių ir socdemų kabinetui, tačiau tuomet tai buvo vadinama Didžiąja koalicija, nes abi partijos buvo daugiausia mandatų iškovojusios. Šįkart SPD liko trečia (16,4 proc. balsų), ją aplenkė radikalai AfD (20,8 proc.). Taigi teko atsisakyti įprasto pavadinimo ir likti prie partijoms priskiriamų spalvų. Tradiciškai socdemai vaizduojami raudonai, o konservatoriai – juodai. Konservatorių sąjungą sudaro dvi partijos – visoje šalyje, išskyrus Bavariją, renkama CDU ir tik Bavarijoje išskirtinai renkama CSU. Nors 28,6 proc. balsų kartu surinkusios CDU ir CSU teoriškai galėjo sudaryti koaliciją su AfD, tai nuo pat pradžių buvo atmesta, nes partijos yra pastačiusios vadinamąją ugniasienę bendradarbiauti su radikalais AfD ir „Linke“.
„Paskutinis liberaliosios demokratijos šūvis“
Politologė Andrea Römmele visuomeninio transliuotojo ARD rytinėje naujienų laidoje derybas pavadino „lemiamu momentu Vokietijos politinei ateičiai“. Jos teigimu, derybos vyko profesionaliai, nors ir esant milžiniškam laiko spaudimui – su aiškiu suvokimu, kad stabili vyriausybė būtina kaip atsvara kraštutiniams politiniams sparnams. A. Römmele taip pat įspėjo: AfD naudojasi esamu neapibrėžtumu. Todėl greitas vyriausybės suformavimas būtinas, kad būtų atkurtas pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis.
Leidinys „Münchner Merkur“ juodą ir raudoną koaliciją pavadino paskutiniu besiginančios liberaliosios demokratijos šūviu: „Šiose krizėse yra ir galimybių: Putinas ir Trumpas iš išorės ir tie, kurie niekina demokratiją iš vidaus, išbando Vokietiją ir Europą ir suartina koalicijos partnerius, nepaisant jų skirtingų pasaulėžiūrų. Jei viskas klostysis gerai, CDU, CSU ir SPD nuo šiol savo partines rietenas nustums į šalį. Visi žino: juodi ir raudoni ir F. Merzas yra kažkas panašaus į paskutinį šūvį ginant mūsų liberalią demokratiją.“
SPD planuoja skaitmeninį visuotinį narių balsavimą per dešimt dienų. Dėl CDU spręs mažasis partijos suvažiavimas, o CSU pakaks valdybos sprendimo. F. Merzo laukia nelengva užduotis, nes būsimasis kancleris susiduria ir su grupele skeptikų partijoje, jau buvo ir masinių išstojimų keliuose skyriuose. Konservatorių lūkesčiai ir baimės yra dideli: tiek dėl vidinės kritikos, tiek dėl prastėjančių apklausų rezultatų. Remiantis ARD apklausa, CDU / CSU ir AfD jau yra vienodame lygyje, už jas abi balsuotų po maždaug 24 proc. rinkėjų – tai signalas, keliantis nerimą vadovybei.
