Per pastaruosius metus Vokietiją sukrėtusi virtinė smurtinių išpuolių meta Rusijos šešėlį. Nors prieš svarbius politinius rinkimus kraują praliejusius įtariamuosius dažnai vienija kiti skiriamieji bruožai – tai imigrantai iš musulmoniškų šalių, visgi greta tiriamų islamistinių motyvų atsirado ir galimai rusiški pėdsakai. Gausėja žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad Vokietijos tarnybos tikrina ir šią versiją.
Daugelis jų įvyko prieš svarbius rinkimus – Europos Parlamento, žemių ar Bundestago.
Įtartinos paieškos internete prieš išpuolius
Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF laida „Terra X History“ sekmadienį parodytame naujausiame dokumentiniame filme „Šnipinėjimas, diversijos, melagienos – Putino karas prieš mus“ pateikia įdomią analizę: žinomas internetinių duomenų analitikas Stevenas Broschartas nustatė, kad prieš keletą išpuolių Vokietijoje iš Rusijos buvo vykdomos labai specifinės paieškos internete.
Ypač išsiskiria beveik prieš metus, 2024 m. gegužę, Manheime prieš Europos Parlamento rinkimus įvykdytas išpuolis, kai afganų kilmės prieglobsčio prašytojas peiliu mirtinai sužeidė policininką ir sunkiai sužalojo antiislamiško politinio judėjimo „Pax Europa“ atstovą Michaelį Stürzenbergerį. Ekspertas nustatė, kad dar likus keturioms dienoms iki išpuolio iš Rusijos rusiškai „gūglinta“ konkreti frazė – „teroro aktas Manheime“, taip pat išpuolio išvakarėse vokiškai iš Rusijos ieškota pavardės „Michaelis Stürzenbergeris išpuolis“. Taip pat ieškota Manheimo turgaus aikštės tiesioginių vaizdo kamerų.
„Šiuo atveju aptikome iš Rusijos paieškas, susijusias su užpuoliku, auka M. Stürzenbergeriu ir netgi jo užpuolimo būdu. Būtų ypač keista, jei visa tai yra tik daugybė sutapimų“, – dokumentiniame filme sako S. Broschartas.
Įtartinų rusiškų pėdsakų internete aptikta ir paieškose, vykdytose prieš nutinkant kitiems dviem šiurpiems išpuoliams: sausį Ašafenburge, kai afganistanietis užpuolė lopšelinukų grupę, peiliu mirtinai sužalojo dvimetį vaiką ir juos didvyriškai gynusį praeivį; vasarį Miunchene, kai prieglobsčio prašytojas afganistanietis automobiliu rėžėsi į demonstraciją ir pražudė motiną su dvimete dukrele. Ašafenburgo atveju dar prieš patį incidentą buvo „gūglinama“ apie išpuolį, prieš siaubingą įvykį Miunchene buvo internetinėje paieškoje įvesta įtariamojo pavardė.
Užkliūva nauda radikalams
Apie tai, kad Vokietijos tarnybos tikrina signalus, jog už išpuolių galimai stovi Rusija, prieš porą savaičių jau pranešė ir britų leidinys „The Telegraph“. Jis skelbė, kad Vokietijos žvalgybos tarnybos tiria, ar Rusija galėjo sąmoningai paveikti ar net verbuoti radikalizuotus migrantus, norint destabilizuoti politinę situaciją ir netiesiogiai sustiprinti kraštutinių dešiniųjų partijas, tokias kaip Alternatyva Vokietijai (AfD).
Kiek kitokią, bet irgi Rusijos uodegą turinčią istoriją šių metų pradžioje atskleidė bendras Vokietijos savaitraščio „Spiegel” ir Rusijos tyrimų platformos „The Insider“ tyrimas. Jis rodo, kad Vokietijoje yra prieglobsčio prašytojų iš Afganistano, kurie galimai yra buvę Rusijos agentai ir prisidėjo prie šalį destabilizavusių Talibano išpuolių Afganistane.
Atsarga ir skepsis
Pasak ekspertų, tokie paieškų modeliai, kaip ZDF dokumentikoje atlikta internetinių duomenų analizė, leidžia įtarti, kad kažkas jau anksčiau turėjo informacijos apie įvykį. Tačiau ar tai įrodo tiesioginį ryšį?
Žaliųjų partijos atstovas Bundestage Konstantinas von Notzas, kuris buvusios kadencijos parlamente vadovavo Žvalgybos tarnybų priežiūros komitetui, perspėjo, jog kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad išpuolius rengė Rusijos ranka, tačiau ragina rimtai vertinti šiuos skaitmeninius pėdsakus. „Tokie duomenys gali būti svarbus žingsnis į tiesos atskleidimą“, – dokumentiniame filme teigė jis.
Buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos (BND) pareigūnas Gerhardas Conradas sekmadienio specialioje TV naujienų laidoje, kuri aptarė dokumentinį filmą, taip pat pabrėžia, kad nereikėtų atmesti Rusijos hibridinių taktikų galimybės – jos jau taikytos kitose šalyse. Pasak jo, logiška manyti, kad Rusija bando paveikti situaciją – ypač per psichologinį ar skaitmeninį karą. Tačiau kol kas nėra paviešinta patikimų duomenų, kad Maskva tiesiogiai įsakė vykdyti konkrečius išpuolius.
Tačiau yra ir gerokai skeptiškesnių ekspertų. Žymus terorizmo ekspertas Peteris R. Neumannas iš Londono karališkojo koledžo interviu „Spiegel“ išreiškė abejones: „Dauguma užpuolikų greičiausiai radikalizavosi savarankiškai. Nėra jokių įrodymų, kad Rusija tiesiogiai remia islamistines grupes Vokietijoje.“ Jo nuomone, kai kurie žmonės galbūt nori matyti Rusijos pėdsakus dėl politinių ar ideologinių priežasčių.
