Perskaičiau dar kartą – gal klaida? Neatvykę pasiimti Nacionalinės premijos turės rašyti paaiškinimo raštelį. Cituojama kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Ne, tai tikrovė. Tai planas, kuris lyg laiko mašina nukėlė į vidurinę mokyklą.
Ten reikėjo ir tikriausiai visada reikės nešti raštelius, paaiškinančius, kodėl neatėjai, praleidai. Pateisinančius, patvirtintus tėvų. Mokyklinių raštelių rašymą būtų galima laikyti atskira kūrybos apraiška, nes kūrybos, išradingumo tam reikia.
Kas tokį pasiaiškinimo raštelį patvirtins Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui? Ir kodėl jis turėtų jį rašyti?
Antrasis klausimas svarbesnis. Jeigu Nacionaline premija apdovanotas kūrėjas nuspręstų, kad toks raštelis jį žemina, net jeigu paprasčiausiai pamirštų jį parašyti, jis gautų baudą, lygią Nacionalinei premijai.
Nežinau, ar gali būti kas nors labiau ciniška. Jeigu žinote, pasakykit.
Kūrėjai yra jautrūs ir ambicingi. Pastaraisiais metais vis dažniau laureatai atsisakydavo priimti apdovanojimus iš politikų rankų. Tapo įprasta tokiu ryškiu gestu išreikšti nepritarimą, nusivylimą procesais valstybėje. Tai neturėdavo nieko bendra su premijos turiniu, apimdavo daug platesnį lauką ir iš esmės dar kartą patvirtindavo, kad premija paskirta asmenybei.
Priėmus pakeitimus, menininkas galės pareikšti savo poziciją, bet turės už tai susimokėti. Protestas ir premijos pinigai bus susieti. Nenori pasiimti apdovanojimo per ceremoniją, vadinasi, atsisakai visko.
Nuo tada, kai atkūrėm savo valstybę ir vėl pradėjom mokytis gyventi laisvėje, nuo tada kartojome – biudžete esantys pinigai nėra nei Seimo, nei prezidento, nei Vyriausybės. Tai yra Lietuvos piliečių pinigai. Tad finansuoja ne premjerė Inga Ruginienė, ne kultūros ministrė V. Aleknavičienė ir net ne finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Nacionalines premijas moka Lietuvos žmonės.
Net jeigu kalbėtume apie tūkstantį eurų, menininkui tai būtų daug, net labai. Dauguma kūrėjų negali pasigirti materijos pertekliumi. Nacionalinė premija – tai 50 tūkst., o šįmet bus dar daugiau.
Poreikį protestuoti juntantis laureatas turės tris variantus. Pirmas – paminti savo įsitikinimus ir klusniai nuleidus galvą atlikti procedūras. Galės parašyti pasiteisinimo raštelį. Tuomet pinigų neprarastų. Arba daryti, kaip širdis liepia, ir netekti piniginio apdovanojimo.
Visas kūrėjo gyvenimas prieš vieno politiko įžeistą savimeilę.
Valdantieji tikriausiai jau trina rankas – kaip sumaniai sumanyta išrauti su šaknimis šią protesto formą, pažaboti nervus ir reputaciją gadinančius premijuotus riaušininkus. Oficialiai to neišgirsit, projektą bandoma įvilkti į patrauklų rūbą.
Niekas nepatvirtins, kad pretekstas pakeitimams buvo šįmet pakeista Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo vieta. Šių premijų komisijos valia ceremonija perkelta iš prezidentūros.
Komisija daugiau to nepadarys, nes už vietos ir kitus sprendimus, pasak ministrės, turi būti atsakingas tas, kas renginį finansuoja. Suprask, Ministerija, ministras, Vyriausybė. Įspūdinga mintis. Ji ir vėl nuneša į mokyklą, tik kitokią, gyvenimo.
Nuo tada, kai atkūrėm savo valstybę ir vėl pradėjom mokytis gyventi laisvėje, nuo tada kartojome – biudžete esantys pinigai nėra nei Seimo, nei prezidento, nei Vyriausybės. Tai yra Lietuvos piliečių pinigai. Tad finansuoja ne premjerė Inga Ruginienė, ne kultūros ministrė V. Aleknavičienė ir net ne finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Nacionalines premijas moka Lietuvos žmonės.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
