Jau nuo prezidento Ronaldo Reagano laikų JAV dešinė pasižymėjo keliais principais. Tai – tikėjimas, kad reikia sumažinti vyriausybės kišimąsi į ekonomiką, leisti laisvai reikštis kapitalizmui, sumažinti federalinės valdžios funkcijas, palaikyti stiprų gynybinį aparatą, stiprinti valstijų valdžią bei (Šaltojo karo metu) visomis išgalėmis priešintis komunizmui.
Kokiais 2021 metais ir vėliau, jau sustiprėjus trumpizmui, pasidarė aišku, kad JAV dešinė kardinaliai pasikeitė. Pagrindiniu principu tapo arši kova su vidiniu priešu – vadinamąja „woke“ mąstysena, kurią dešinė siejo su mažumų teisėmis, moterų teisėmis, politiniu korektiškumu bei kova prieš mizoginiją ir rasizmą.
Ilgainiui dešinė susikonsolidavo apie naująjį lyderį – 2024 metais vėl išrinktą prezidentą Trumpą, kuriam iš pradžių niekas nedrįso pasipriešinti. Be kovos su „woke“, dešinės ideologijoje ėmė dominuoti ir Trumpo palaikomas baltaodžių nacionalizmas bei kova prieš imigrantus.
Atrodo, tebuvo laiko klausimas, kol panašus mąstymas suradikalės. Ilgai laukti neteko – praeitais metais respublikonų partiją (kurią palaiko JAV dešinė) sukrėtė net keli skandalai, susiję su pačiomis bjauriausiomis antisemitizmo, mizoginizmo ir rasizmo išraiškomis. Spalio mėnesį buvo paviešinta daugybė jaunųjų respublikonų (JAV respublikonų partijos jaunimo organizacijos) privačių žinučių „Telegram“ platformoje, kurios daugelį JAV sukrėtė dėl brutalaus rasizmo ir antisemitizmo. Kai kuriose žinutėse net buvo garbinamas Adolfas Hitleris. Pažymėtina, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, laikomas realiu respublikonų kandidatu 2028-ųjų prezidento rinkimuose, pernelyg nekritikavo šių žinučių. Pasak jo, bet kas gali atsirasti koledžo grupių internetiniuose pokalbiuose.
Ryškėjantiems nesutarimams Amerikos dešinėje nepadeda tai, kad visuomenėje populiarumą ima prarasti ir jų lyderis prezidentas Trumpas. Jo pagrindiniai „arkliukai“ – muitų politika ir žiauri migracijos politika, paremta deportacijomis, neatnešė laukiamų rezultatų (o jo laukiamas rezultatas buvo Amerikos „aukso amžius“). 2026-uosius daugelis amerikiečių pasitinka su nerimu dėl darbų bei savo finansinės padėties ir be vilties, kad reikalai pagerės šiais metais.
Kitas šalį sukrėtęs skandalas buvo taip pat spalio mėnesį, kai Tuckeris Carlsonas, buvęs „Fox News“ žurnalistas ir politinis apžvalgininkas, pokalbiui pakvietė žinomą antisemitą ir mizoginistą Nicką Fuentesą. Carlsonas suteikė platformą ir legitimumą žmogui, neigusiam Holokaustą ir platinusiam įvairiausias sąmokslų teorijas. Fuentesas – JAV dešinės judėjimo, vadinamo „Groypers“, lyderis. Šis judėjimas platina antisemitines konspiracines teorijas, tokias kaip „demografinio išstūmimo“ teorija (angl. „demographic replacement“ theory). Ja teigiama, kad liberalus JAV elitas (siejamas su žydais) mėgina susilpninti baltaodžių dominavimą per imigraciją.
Prasidėjo diskusijos, ką galima toleruoti ir laikyti Amerikos politinės dešinės dalimi, o su kuo verčiau nesusidėti. Šios kovos tęsėsi ir gruodžio mėnesio pabaigoje vykusioje „Turning Point USA“ (Charlie Kirko įkurtos organizacijos) konferencijoje, kurioje galutinai išryškėjo, kad Amerikos dešinė skilinėja. Vienoje barikadų pusėje buvo viceprezidentas Vance`as, kuris mėgino palaikyti plačią koaliciją ir aiškino dalyviams, kad jis yra „su kiekvienu iš jų“. Kitoje barikadų pusėje buvo Benas Shapiro, konservatyvus politinis komentatorius, kuris ir anksčiau aštriai pasisakė prieš antisemitizmą Respublikonų partijoje. Konferencijos metu jis aštriai sukritikavo Carlsoną ir kitus dešinės komentatorius, išvadindamas juos sukčiais ir kaltindamas tuo, kad dešinėje vis labiau įsigali konspiracijos teorijos ir neteisingi įsitikinimai.
Konferencijos metu pasisakė ir Vivekas Ramaswamy, kandidatavęs į prezidento postą, kuris sukritikavo diskursus apie „tikruosius“ (vadinamuosius „paveldo“ amerikiečius, kurių protėviai ilgą laiką gyvena JAV) ir „netikruosius“ amerikiečius (imigrantus), pareiškęs, kad tai gali susilpninti JAV dešinę, ją suskaldant etniniu pagrindu.
Ryškėjantiems nesutarimams Amerikos dešinėje nepadeda tai, kad visuomenėje populiarumą ima prarasti ir jų lyderis prezidentas Trumpas. Jo pagrindiniai „arkliukai“ – muitų politika ir žiauri migracijos politika, paremta deportacijomis, neatnešė laukiamų rezultatų (o jo laukiamas rezultatas buvo Amerikos „aukso amžius“). 2026-uosius daugelis amerikiečių pasitinka su nerimu dėl darbų bei savo finansinės padėties ir be vilties, kad reikalai pagerės šiais metais.
Trumpo nesugebėjimas suvaldyti ekonominių problemų (bent jau žmonių akyse) ir jo nenoras to pripažinti buvo viena priežasčių, dėl kurios išsiskyrė jo ir jo buvusios entuziastingos palaikytojos Marjorie Taylor Greene, kongreso narės iš Džordžijos valstijos, keliai. Lapkričio mėnesį šios „skyrybos“ sukrėtė Vašingtoną. Greene apkaltino Trumpą apleidus „Amerika pirma“ darbotvarkę – ne tik ekonomikos srityje, bet ir užsienio politikoje. (Greene, kaip ir nemažai kitų dešinės aktyvistų, yra nepatenkinta JAV palaikymu Izraeliui.) Greene atsiskyrimas nuo Trumpo – tai dar vienas Amerikos dešinės skilinėjimo pavyzdys. Laikas parodys, ar Amerikos kairė sugebės pasinaudoti šiais procesais.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
