Naujoji JAV Nacionalinio saugumo strategija sukėlė daug diskusijų dėl to, kad JAV marginalizuoja ir demonizuoja Europą ir perkelia JAV dėmesį į savo artimąją kaimynystę, Vakarų pusrutulį.
Vėl buvo prisiminta ir minima Monroe doktrina, paskelbta 1823 metais, kuria JAV artikuliavo savo hegemoniją Vakarų pusrutulyje ir pagrasino Europos valstybėms, kad jos nesikištų į JAV įtakos zoną. 19 amžius buvo Amerikos imperijos kūrimo amžius, kai, laimėjusios karus su Meksika ir Ispanija, JAV ėmė kontroliuoti daugelį teritorijų, tokių kaip Teksasas, Kuba, Filipinai, Puerto Rikas ir Guamas. Teksasas tapo JAV valstija; Kuba ir Filipinai tapo nepriklausomomis valstybėmis, o Puerto Rikas ir Guamas tapo JAV kolonijomis, kurių gyventojai turi JAV pilietybę, bet neturi balsavimo teisės rinkti JAV prezidentą ar Kongresą. Šios teritorijos praktiškai yra nematomos JAV žiniasklaidoje ir pasaulinėje politikoje, tačiau jos visgi tebėra JAV imperijos dalis. Kadangi dabar JAV vis labiau reiškiasi savo „artimojoje kaimynystėje“, sprogdindamos laivus Karibų jūroje, kas gi darosi jų imperijos dalyje šiame regione?
Puerto Rikas – nuostabaus grožio sala, kurioje gyvena truputį daugiau negu trys milijonai gyventojų. Tie gyventojai – JAV piliečiai, nors sala neturi oficialaus valstijos statuso. Šiuo šaltuoju (globaliosios Šiaurės) metu Puerto Riką aplanko daugybė turistų ne tik iš JAV, bet ir iš viso turtingojo Vakarų pasaulio. Turistai mėgaujasi švelnaus smėlio paplūdimiais, tradiciniu Puerto Riko romu, malonia, atpalaiduojančia atmosfera. Galima apsilankyti vieninteliame JAV subtropiniame El Junque atogrąžų miške.
Tačiau net ir džiaugiantis visais malonumais, kuriais turistus vilioja ši nepaprasto grožio sala, neapleidžia jausmas, jog tai JAV imperijos dalis. Net ir gražiausi kurortai, tokie kaip El Dorado paplūdimys netoli Puerto Riko sostinės San Chuano, tai tarsi miniatiūrinės kolonijinės salos, kuriose turtingieji gerai leidžia laiką ir kuriose nesimato neturto ir vargo. Iš Šiaurės čia atvažiuoja daugybė turistų žaisti golfą, maudytis atokiuose paplūdimiuose, valgyti gerą maistą kurortiniuose restoranuose ir atsiriboti nuo vietinės kultūros ir vietinių papročių. Ne veltui daugelis amerikiečių iš kontinentinių valstijų įsivaizduoja Puerto Riką tik kaip žaidimų aikštelę – vietą su geru klimatu, kurioje žiemą galima žaisti golfą, maudytis baseine ar saugiame paplūdimyje, užsisakyti saugią kelionę nardyti vandenyne ar žygiui į El Junque atogrąžų mišką. Atrodo, kad turistaujantiems mažai rūpi vietinė politika ir vietinė pokolonijinė istorija, mėginanti artikuliuoti savitą Puerto Riko identitetą vadinamojoje Amerikos „Viduržemio“ teritorijoje (Karibų jūros regione). Čia 19 amžiuje susidurdavo daugybė valstybių interesų, ir čia JAV gynė savo imperinius interesus.
Naujoji JAV Nacionalinio saugumo strategija sukėlė daug diskusijų dėl to, kad JAV marginalizuoja ir demonizuoja Europą ir perkelia JAV dėmesį į savo artimąją kaimynystę, Vakarų pusrutulį.
Nors jau nuo 1917 metų Puerto Riko gyventojai turi JAV pilietybę, visgi jų statusas žemesnis negu kitų amerikiečių, gyvenančių 50 valstijų. Jų balsas nieko nereiškia federalinės valdžios rinkimuose į prezidentūrą bei Kongresą. Tiesa, jie turi deleguotą narį (angl. „Resident Commissioner“) Atstovų Rūmuose, bet šis narys neturi balsavimo teisės ir tik gali siūlyti įvairias programas ir teisės aktus, kurie praverstų Puerto Riko gyventojams. Nėra jokio atstovavimo JAV Senate. Be realios teisės paveikti federalinę valdžią ir dalyvauti prezidento bei Kongreso rinkimuose, Puerto Riko gyventojai mažai ką gali padaryti tam, kad paveiktų įstatymus, kurių jie turi laikytis. Be to, jie negali visomis teisėmis naudotis svarbiomis federalinės valdžios programomis, tokiomis kaip SSI (papildomos socialinio saugumo pajamos, angl. „Supplemental Security Income“) ar SNAP (mitybos pagalbos programa, angl. „Supplemental Nutrition Assistance Program“). Šios programos ypač svarbios mažiau pasiturintiems amerikiečiams. Vidutinis gyventojų uždarbis Puerto Rike tesiekia $16 794. Pagal ekonominius rodiklius Puerto Rikas ženkliai atsilieka net nuo pačios neturtingiausios JAV valstijos – Misisipės.
Pasak kalbintų vietinių Puerto Riko gyventojų, pačios svarbiausios problemos jų šaliai – tai neturtas ir korupcija. Problemų iš tiesų netrūksta – salą palieka nemažai gyventojų (kurie persikelia į kitas JAV valstijas, tokias kaip Niujorkas), nelepina gamta (vis dar prisimenama baisi audra Marija 2017 metais, suniokojusi salą ir pasiglemžusi tris tūkstančius gyvybių), yra Puerto Riko Vyriausybės įsiskolinimas. 2017 metais, nesugebėdama susidoroti su uragano Marijos padariniais, salos Vyriausybė net buvo paskelbusi bankrotą.
Todėl turbūt nestebina tai, kad, paskutiniais (2024 m. lapkričio mėnesio) neįpareigojančio referendumo duomenimis, 58,6 proc. Puerto Riko gyventojų norėtų Puerto Rikui JAV valstijos statuso. Ši tendencija (daugumos palaikymas valstijos statusui) tęsiasi jau nuo 2012 metų. Gyventojų netenkina pilka kolonijinė zona, kurioje dabar atsidūrusi jų šalis, norima arba JAV valstijos statuso, arba nepriklausomybės. Norą tapti valstija palaiko ir viena pagrindinių partijų – Naujoji progresyvioji partija (angl. New Progressive Party) ir aktyvistai, remiantys politinę kampaniją, siekiančią valstijos statuso Puerto Riko salai. Tapsmas JAV valstija – tai ilgas, sudėtingas procesas, reikalaujantis Atstovų Rūmų ir Senato patvirtinimo balsų dauguma ir prezidento parašo. Kadangi Puerto Riko gyventojai daugiausia palaiko demokratus (ir per paskutiniuosius neoficialius prezidento rinkimus nubalsavo už Kamalą Harris), tam, kad šaliai būtų suteiktas valstijos statusas, priešinasi respublikonai, kurie bijo prarasti savo dominuojančią poziciją Kongrese.
Tiesa, meilės Trumpui Puerto Rike nesurasi nė su žiburiu. Nemačiau nė vieno ženklo, palaikančio Trumpą. Vietiniai gyventojai prisimena jo nepagarbų elgesį su Puerto Riko žmonėmis, kai po baisios 2017 metų audros jis lankėsi saloje ir mėtė popierinius rankšluosčius į minią ir privačiai išsitarė, kad norėtų šią salą iškeisti į Grenlandiją, nes, jo akimis žiūrint, Puerto Riko sala „nešvari ir jos žmonės neturtingi.“
Trumpo požiūris į Puerto Riką ir respublikonų nenoras suteikti Puerto Rikui JAV valstijos statusą parodo, koks stiprus kolonijinis mąstymas šioje šalyje. Šis mąstymas atsispindi ir neseniai priimtoje Nacionalinio saugumo strategijoje, pateisinančioje „įtakos zonas“ ir stipriųjų „teises“. Karibų jūros regionui ir kitoms Vakarų pusrutulio valstybėms ji nieko gero nežada.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
