Spalio pabaigoje „The New York Times“, vienas svarbiausių JAV dienraščių, išspausdino analitinį straipsnį apie tai, kaip Trumpas naudoja dirbtinį intelektą. Laikraštis panaudojo dėmesį patraukiančią antraštę: „Dirbtinio intelekto propagandos era jau čia – ir Trumpas joje entuziastingai dalyvauja“. Straipsnyje apžvelgiama, kaip Trumpas efektyviai ir sumaniai išnaudoja dirbtinį intelektą socialinėse medijose – prisistatydamas kaip popiežius, „nukariaudamas“ Kanadą, areštuodamas buvusį prezidentą Obamą ar pozuodamas kaip karalius.
Visai neseniai, šaipydamasis iš milijoninių „Be karalių“ (angl. „No kings“) demonstracijų JAV miestuose ir miesteliuose, Trumpas socialinėse medijose „pasirodė“ kariniame lėktuve, mėtančiame išmatas ant demonstruotojų. Pasak „The New York Times“, nors ir nėra aišku, kas kuria šį turinį, dirbtinis intelektas padeda Trumpui sėkmingai kurti nors ir „neprezidentišką“, tačiau paveikų populistinį įvaizdį, atakuoti oponentus, linksminti savo palaikytojus bei stumti visą šalį į naują dirbtinio intelekto varomą politinės propagandos erą. Pasak Brendeno Dilley, Trumpo palaikytojo, kuris buvo pacituotas šiame straipsnyje, „teisybė daugiau nebėra svarbi; tereikia tik padaryti taip, kad žinutė taptų virusinė (angl. „go viral“)“.
Ar tikrai Trumpas ir dirbtinis intelektas stumia Amerikos politiką į naują erą? Kaip gyventi šiame „naujame drąsiame pasaulyje“? Ar įmanoma išlaikyti demokratiją, kuri yra pagrįsta piliečių pasitikėjimu vieni kitais ir sąžiningais rinkimais?
Vienareikšmiškų atsakymų į šiuos klausimus, deja, nėra, kaip nėra ir sutarimo, ar iš tiesų dirbtinio intelekto poveikis politikai yra esminis ir nesustabdomas. Apsilankius JAV balsavimo vietose, kuriose jau vyksta ankstyvas balsavimas postams vietinėje bei valstijų valdžioje, viskas atrodo „po senovei“. Nors kalbu tik apie Džordžijos valstiją, įtariu, kad situacija panaši daug kur JAV. Balsuoti tenka gan paprastais, senamadiškais balsavimo aparatais, išspausdinamas netgi popierinis balsavimo biuletenis. Kiemuose, kaip ir seniau, galima pamatyti reklaminių plakatų. Paštu atkeliauja reklaminės skrajutės ir savanorių rašyti atvirukai, skatinantys balsuoti.
Tačiau už šio fasado slepiasi kitokia realybė. Dirbtinis intelektas JAV jau gan plačiai naudojamas politinei reklamai socialiniuose tinkluose, rašant masines žinutes, kurios siunčiamos elektroniniu paštu, nusprendžiant, kurios žmonių grupės yra galimi aukotojai ir kaip juos pasiekti. Žinutės tampa labiau asmeninės – dirbtinis intelektas padeda jas geriau paruošti tam tikroms demografinėms grupėms. Naudojami pasitelkiant dirbtinį intelektą sukurti telefono skambučiai. Žinomas atvejis, kai Naujojo Hampšyro valstijoje 2024 metų rinkimų metu buvo naudojami Bideną mėgdžiojantys skambučiai, sukurti naudojant dirbtinį intelektą, raginantys žmones nebalsuoti. Stevenas Krameris, kuris prisipažino naudojęs dirbtinį intelektą skambučiams sukurti, prisiekusiųjų teismo buvo pripažintas nekaltu.
Jau seniai žinoma, kad agresyvus Trumpo socialinių medijų naudojimas įgalina jį išlaikyti nemažą palaikytojų būrį ir pritraukti jaunimą. Žinutės, sukurtos dirbtinio intelekto, kaip ir rodanti, kaip areštuojamas buvęs prezidentas Obama, ištrina ribas tarp realybės ir fantazijos. (Trumpo palaikytojai prisipažino suabejoję, ar tai iš tiesų buvo tikras įvykis). Šios žinutės stiprina politinį susiskaldymą, tuo pat metu įtvirtindamos Trumpo įvaizdį kaip netradicinio politinio veikėjo. Dirbtinis intelektas įgalina Trumpą virtualioje erdvėje matant milijonams žmonių įgyvendinti savo svajones – čia jis būna ir Nobelio premijos nugalėtoju, ir karaliumi.
Ar tikrai Trumpas ir dirbtinis intelektas stumia Amerikos politiką į naują erą? Kaip gyventi šiame „naujame drąsiame pasaulyje“? Ar įmanoma išlaikyti demokratiją, kuri yra pagrįsta piliečių pasitikėjimu vieni kitais ir sąžiningais rinkimais?
Tokiam politinio komunikavimo būdui sunku atsispirti. Tūkstančiai demokratų bei jiems prijaučiančių plojo katučių, kai Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas ėmė mėgdžioti Trumpą, savo socialinėse medijose („GovPressOffice“ paskyroje) pradėjęs platinti memus, imituojančius ir šaržuojančius Trumpą. Šie memai buvo sukurti pasitelkus dirbtinį intelektą. Newsomas nesivaržydamas juokėsi iš Trumpo ir jo mačistinio įvaizdžio, vaizduodamas save kaip raumeningą superherojų ar raitelį ant žirgo su didžiule JAV vėliava. Newsomo komanda argumentavo, kad jie naudoja dirbtinį intelektą kitaip nei Trumpas – ne apgavystei, bet satyrai.
Atrodo, kad ši Newsomo strategija yra platesnio plano dalis, mėginant pasipriešinti autoritarizmo įsigalėjimui JAV. Reaguodama į Teksaso valstijos sprendimą perdaryti balsavimo žemėlapius ir pridėti respublikonų Atstovų rūmuose, Kalifornija pateikė pasiūlymą savo balsuotojams taip pat perdaryti Kalifornijos balsavimo žemėlapius – tam, kad būtų daugiau demokratų Atstovų rūmuose.
Newsomo strategija – akis už akį, dantis už dantį – sulaukia kritikos. Kai kurie žinomi komentatoriai, tokie kaip Davidas Brooksas, mano, kad demokratai turėtų prisiminti Michele Obamą, kuri pasakė, kad „kai jie (Respublikai) važiuoja žemyn (su Trumpu), mes (Demokratai) kylam aukštyn“, ir nevartoti tokių bjaurių kovos metodų. Tačiau „naujajame drąsiame pasaulyje“ politikams gali nebūti pasirinkimo, norint pasipriešinti Trumpui ir trumpizmui.
Kaip elgtis šiame naujajame pasaulyje, svarsto įvairūs veikėjai, kuriems rūpi demokratijos išlikimas ir kurie patys yra demokratijos garantai – pavyzdžiui, universitetai, nevyriausybinės organizacijos. Vis daugiau universitetų skatina (ar net liepia) dėstytojams sudarinėti programas, mokančias studentus etiškai ir sumaniai naudoti dirbtinį intelektą – to jiems prireiks darbo biržoje. Vis plačiau pripažįstama, kad nebeįmanoma studentų priversti visiškai nenaudoti dirbtinio intelekto. Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „The Brennan Center for Justice“, kurių tikslas – išlaikyti demokratiją JAV, skatina politikus ir vyriausybes prisitaikyti prie „naujo drąsaus pasaulio“ ir daryti viską, kad dirbtinis intelektas nesuardytų trapaus demokratijos audinio. Rekomenduojama įdiegti naujas sistemas ir sekti, kaip naudojamas dirbtinis intelektas įvairiuose rinkimų etapuose. Dirbtinio intelekto įtaka gali būti ypač svarbi 2026-aisiais, kai vyks rinkimai į Atstovų rūmus ir kai galbūt spręsis JAV demokratijos likimas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
